Žibuntas Mikšys. Kad būt sugrįžtama

2023 m. lapkričio 30 d. – 2024 m. kovo 3 d.

Žibunto Mikšio (1923–2013) šimtmečio sukakčiai skirtoje parodoje ne tik pirmąkart išsamiai pristatomas šio Paryžiuje gyvenusio lietuvių grafiko kūrybos palikimas, bet ir siekiama praskleisti jį supusios meninės ir intelektualinės aplinkos uždangą.

 

Žibuntas Mikšys gimė 1923 m. gruodžio 12 d. Kaune statybos inžinieriaus Liudo Mikšio (1888–1968) ir aktorės, režisierės Zuzanos Arlauskaitės-Mikšienės (1889–1973) šeimoje. Lankė vokišką Edhardo Janseno pradžios mokyklą, 1933–1940 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1943 m. pradėjo medicinos studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Vokiečiams jį uždarius, 1944-ųjų pavasarį pateikė prašymą mokytis Kauno taikomosios dailės institute. Liepą Mikšių šeima pasitraukė iš Lietuvos. Žibuntas buvo apsistojęs Vienoje, Pasau, Ingolštato pabėgėlių stovykloje.  1946–1948 m. studijavo tapybą Valstybinėje Štutgarto dailės akademijoje pas Willį Baumeisterį, mokėsi režisūros privačioje Kuniberto Gensicheno dramos mokykloje. 1948 m. išplaukė į JAV. Iš pradžių įsikūrė Detroite pas motiną ir seserį, 1951 m. persikėlė į Čigagą, ten mokėsi vitražo technologijų, įgijo diplomą.  Nuo 1953 m. gyveno Niujorke, dirbo vitražo dirbtuvėse. 1955 m. gavęs JAV pilietybę išvyko į Europą. Bazelyje dirbo režisieriaus padėjėju teatre, lankėsi Miunchene, Vienoje, Budapešte, Romoje, Florencijoje. 1959 m. vėl nuvykęs į Niujorką dar dvejus metus gamino vitražus. Susitaupęs pakankamai pinigų, grįžo į Europą. 1962 m. visam laikui įsikūrė Paryžiuje. Tapo aktyviu Prancūzijos lietuvių bendruomenės nariu, 1999 m. išrinktas jos tarybos pirmininku. Susirašinėjo su lietuvių menininkais, intelektualais egzilyje ir sovietų Lietuvoje. Nepriklausomybės pradžioje buvo atvykęs į Lietuvą, 1992 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje.

 

Parodoje eksponuojami didelio formato ankstyvieji Mikšio linoraižiniai ir jų ciklai, sukurti Detroite, Čikagoje, Niujorke. Nemaža estampų dalis – „rašmeninė grafika“, folkloro ar žinomų autorių tekstų remediacija, raidžių vaizdai. Pristatomi ir vieni iš svarbiausių menininko darbų – litografijų ir ofortų serijos, vaizduojančios garsaus XIX a. pradžios vokiečių rašytojo Georgo Büchnerio pjesės „Leonsas ir Lena“ (Leonce und Lena) veikėjus. Paryžiuje sukurti ofortai – tai Paryžiaus ir Venecijos miestų vaizdai, rafinuotos estetikos miniatiūros ir paminklai eilėraščiams. Ekslibrisai liudija plačius menininko socialinius ryšius. Pirmą kartą pristatomi pašto meno pavyzdžiai, sieję Mikšį su oficialiam dailės kanonui nepaklususiais sovietų Lietuvos menininkais Valentinu Antanavičiumi, Vytautu Kalinausku, Vincu Kisarausku, Edmundu Saladžiumi, taip pat – koliažai ir artimiausiems bičiuliams dažnai dovanotos klijuotinės menininko knygos. 

 

Paryžiuje kūrybinių idėjų ir bičiulystės epicentras telkėsi Jacquesʼo Desjobertʼo litografijų spaustuvėje. Ten veikusioje Johnnyʼio Friedlaenderio grafikos studijoje Mikšys darbavosi net trisdešimt dvejus metus (1963–1995). Susipažino su įvairių šalių menininkais: vokiečiu Raineriu Gottliebu Mordmülleriu, prancūze Brigitte Coudrain, šveicare Fiorenza Bassetti, lietuvių grafiku Linu Jablonskiu. Įsitraukė į bendrus projektus. Keisdamiesi vario plokštėmis, menininkai ir menininkės tęsė ir pildė bendraminčių pradėtus kūrinius, dedikavo vieni kitiems estampus, ekslibrisus, koliažus, atvirukus. Eksperimentinė dvasia siejo Mikšio ir jo žmonos Miriam Meras kūrybinį tandemą. Paroda supažindina ne tik su kolektyvinės kūrybos pavyzdžiais, bet ir su Mikšio bičiulių kūryba.

 

Ekspozicijoje demonstruojama videomedžiaga iš muzikologės Vitos Gruodytės asmeninio archyvo, režisieriaus Jono Juozapaičio sukurtos vaizdo projekcijos. Parodą lydės Žibuntui Mikšiui skirta prisiminimų knyga „Kad būt sugrįžtama“. Eksponuojama apie 150 kūrinių iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Vilniaus universiteto bibliotekos, Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Janinos ir Vyginto Ališauskų ir kitų privačių kolekcijų. Parodai kūrinius dovanojo Fiorenza Bassetti ir Arūnas Gelūnas.

 

Parodoje vyksta ekskursijos.

 

Parodos kuratorės: Erika Grigoravičienė, Ilona Mažeikienė, Regina Urbonienė

Ekspozicijos architektas Jurgis Dagelis

Dizaineris Marius Žalneravičius

Projekto rėmėjai: Karin ir Uwe Hollweg fondas Brėmene, Rainer Gottlieb Mordmüller

Informaciniai rėmėjai: LRT, Lietuvos Respublikos kultūros atašė Prancūzijoje, Lietuvos Respublikos kultūros atašė Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Pasaulio lietuvių bendruomenė

​

A. Goštauto g. 1, LT-01104 Vilnius
Tel. +370 5 261 6764
kasiulio.muziejus@lndm.lt