Vieno kūrinio pasakojimas. Neįminta laikrodžio istorijos mįslė
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus laikrodžių rinkinys pasipildė nauju, labai vertingu ir retu eksponatu – porcelianiniu rokoko stiliaus laikrodžiu. Jis vertingas tuo, kad yra papuoštas Abiejų Tautų Respublikos herbu, kuriame pavaizduoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyčiai ir Lenkijos Karalystės ereliai. Tokio eksponato Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus fondai dar neturėjo. Laikrodis įsigytas 2018 m. vasarą iš privataus asmens kolekcijos Vilniuje.
Eksponatas židinio laikrodis pagamintas iš atskirų balto porceliano dalių, kurios rankiniu būdu dekoruotos emaliu ir pritvirtintos prie laikrodžio korpuso. Viršutinė laikrodžio dalis – ažūrinis kupolas, ant kurio yra moters, sėdinčios su knyga ant kelių ir pučiančios ragą, statulėlė. Apskritoje emaliu dengtoje skalėje valandos pažymėtos juodais romėniškais skaitmenimis. Laikrodžio korpuse labai spalvingi puošybos elementai – trimatės gėlės: rožės, gvazdikai, bijūnai ir kt. Virš valandų skalės puikuojasi baltasis imperatoriškasis erelis su aukso karūna, atvertu snapu ir išskleistais sparnais.
Dešinėje laikrodžio pusėje pavaizduota Flora, pavasario deivė, laikanti gėlių vainiką, o kairėje – pora cherubinų, kovojančių virš karališkosios sferos formos kartušo. Apatinė laikrodžio dalis dekoruota taikos deivės Paksės, rankoje laikančios alyvmedžio šakelę, skulptūrėle. Kitoje laikrodžio pusėje atpažįstame karo dievą Marsą, pasipuošusį šarvais.
Laikrodžio apačioje korpuso priekis papuoštas Abiejų Tautų Respublikos herbu. Laikrodžiai tokiu herbu pradėti žymėti Augusto II Stipriojo (1670–1733) valdymo laikais, t. y. nuo 1697 m., kai šis Saksonijos kurfiurstas buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos karaliumi.
Šis be galo dailus ir spalvingas porcelianinis laikrodis pagamintas Meisseno karališkojoje porceliano manufaktūroje, įkurtoje 1710 m. Manufaktūra išgarsėjo dėl puikios porceliano dirbinių kokybės. Ant laikrodžio pagrindo išpieštas Meisseno karališkosios porceliano manufaktūros ženklas – mėlyni sukryžiuoti kardai. Visos porcelianinio laikrodžio dalys lipdytos ir tapytos rankomis. Tokio laikrodžio modelį XVIII a. sukūrė manufaktūros modeliuotojai Johannas Joachimas Kändleris ir Johannas Friedrichas Eberleinas.
Minimas laikrodis pagamintas vėliau, maždaug XIX a. pabaigoje. Ant laikrodžio korpuso užpakalinės dalies metalinių durelių vidinės pusės išgraviruota monograma „Aloys Seidel in Meissen“ atskleidžia šio dirbinio autorystę. Ant laikrodžio mechanizmo yra užrašas „Lenzkirch“. Tai laikrodžių gamybos įmonės, kurioje buvo pagamintas šio laikrodžio mechanizmas, pavadinimas. „Lenzkirch“ įmonė buvo įkurta 1851 m. Vokietijoje, Badeno Lenzkircho kaime, ir veikė iki 1932 m.
Remiantis Meisseno manufaktūros gaminio modelio numeriu „452“, sukryžiuotų kardų ženklo modifikacija ir užrašu ant eksponuojamo laikrodžio mechanizmo, buvo padaryta išvada, kad šis laikrodis pagamintas Meisseno porceliano manufaktūroje 1850–1924 m.
Štai ir didžioji mįslė: „Kas užsakė pagaminti šį brangų daiktą, praėjus 100 metų nuo Abiejų Tautų Respublikos žlugimo?“ Abiejų Tautų Respublika gyvavo 1569–1795 m. laikotarpiu. Kodėl laikrodis pagamintas su neegzistuojančios valstybės simboliu?
Manoma, kad šis laikrodis buvo pagamintas pagal specialų užsakymą kokiai nors svarbiai ar jubiliejinei Abiejų Tautų Respublikos datai įamžinti. Gal jis galėjo būti pagamintas 1869 m. Liublino unijos 300 metų sukakčiai paminėti? (Pasirašius Lietuvos ir Lenkijos uniją buvo sudaryta Abiejų Tautų Respublika). Taip pat tuo metu buvo praėję tik penkeri metai po 1863–1864 m. sukilimo, kurį žiauriai numalšino caro valdžia. Ši valdžia panaikino visus Lietuvos ir Lenkijos valstybės ženklus, simbolius, ir staiga kažkas išdrįsta užsakyti prabangų daiktą su buvusios valstybės simboliais – ereliais ir vyčiais. Taigi kas galėjo būti tas ar tie žmonės? Manoma, kad tai galėjo būti turtingi ir įtakingi asmenys, veikę emigracijoje, nes tuo metu akylai viską stebinti ir cenzūruojanti caro valdžia nebūtų toleravusi tokio išsišokimo nei Lietuvoje, nei Lenkijoje. Gal tie žmonės puoselėjo viltį, kad įmanoma atkurti anuometinę galingą ir didingą Abiejų Tautų Respublikos valstybę? O gal tik norėjo, kad buvusios Abiejų Tautų Respublikos didybė nenueitų užmarštin?
Laikrodžių muziejaus vedėjas Romualdas Martinkus atliko šio unikalaus laikrodžio istorinius tyrimus, kurių rezultatus po išsamių susirašinėjimų bei susitikimų moksliškai patvirtino specialistai iš Meisseno porceliano manufaktūros ir Meisseno porceliano muziejaus: dr. Peteris Braunas, Meisseno manufaktūros archyvaras, istorinių rinkinių vadovas; Sylvia Braun, istorinio rinkinio mokslinė bendradarbė; Susanne Bochmann, Meisseno porceliano fondo kuratorė; Anja Hell, Meisseno porceliano fondo generalinė direktorė. Deja, kol kas asmuo ar asmenys, užsakę pagaminti šį laikrodį, liko nenustatyti.
Dėl spalvingų gėlių, mitologinių figūrų ir būtybių laikrodis yra nuostabus rokoko dekoratyvinio, taikomojo meno kūrinys. Šis puikiai išsilaikęs, išskirtinio dizaino porcelianinis laikrodis šiuo metu eksponuojamas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinyje – Klaipėdos laikrodžių muziejuje, jo istorijos mįslę lieka įminti tyrėjams.
Giedrūda Kazonienė
vyr. muziejininkė
Naudoti šaltiniai
Aprašant eksponatą remtasi informacija, kurią, kaip susirašinėjimo medžiagą, atsiuntė ir patvirtino moksliniai darbuotojai:
dr. Peteris Braunas, Meisseno porceliano manufaktūrosarchyvaras, istorinių rinkinių vadovas;
Sylvia Braun, Meisseno porceliano manufaktūros istorinio rinkinio mokslinė bendradarbė;
Susanne Bochmann, Meisseno porceliano fondo kuratorė;
Anja Hell, Meisseno porceliano fondo generalinė direktorė.
Naudotos interneto nuorodos:
https://www.mayfairgallery.com/meissen-porcelain-mantel-clock-after-kandler-and-eberlein
https://en.wikipedia.org/wiki/Johann_Joachim_K%C3%A4ndler
https://de.wikipedia.org/wiki/Johann_Friedrich_Eberlein
