Veidai iš būtojo laiko: kunigaikščiai Oginskiai – kultūros mecenatai
2020 m. sausio 30 d. – birželio 28 d.
Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) veikia bendra Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Lietuvos dailės muziejaus paroda „Veidai iš būtojo laiko: kunigaikščiai Oginskiai – kultūros mecenatai“.
Lietuvoje Oginskių vardą primena įvairūs architektūros ir meno paminklai, susiję su giminės meniniais užmojais bei įvairiapuse veikla. Oginskiai gausiai rėmė katalikų bažnyčių, stačiatikių cerkvių statybas, renovacijas, tarp ryškiausių pavyzdžių neabejotinai yra Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios Dievo Kūno koplyčia. Oginskiai taip pat garsėjo kaip muzikos, dailės mylėtojai ir kolekcininkai. Žinoma, kad garsus meninio gyvenimo Lietuvoje veikėjas, literatas, muzikos teatro kūrėjas, Lietuvos didysis etmonas Mykolas Kazimieras Oginskis (1728–1800) vertino prancūzų meną, o Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833) pirmenybę teikė italų dailei. XIX a. giminė iškilo kaip lituanistinio sąjūdžio rėmėja, itin plačią ir įvairią lituanistinę veiklą vystė Mykolas Mikalojus Oginskis (1849–1902), kuris daug dėmesio skyrė ir vietinei Lietuvos dailei. Būtent M. M. Oginskio pastangomis į Plungės dvarą buvo surinkti meno kūriniai ir iš kitų Oginskių dvarų – Rietavo, Zalesės. Simboliška, kad Plungės meno kolekcija pateko būtent į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų – būsimą didį Lietuvos menininką M. M. Oginskis globojo nuo 14 metų, rėmė jo mokslus Varšuvoje ir Leipcige.
Nemaža dalis Plungės dvaro turtų buvo prarasta per Pirmąjį pasaulinį karą. Nepaisant to, Lietuvos valstybė paveldėjo daug užsienio ir Lietuvos dailės vertybių, šiandien kolekcijoje yra per tris šimtus darbų. Parodoje atskleidžiamos Oginskių giminės asmenybės, rodomi vertingi kolekcijos eksponatai, atspindintys Oginskių meninį skonį ir kultūrinius interesus. Mecenatystės aspektas išryškinamas pasiremiant Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomais darbais. Parodoje eksponuojama daugiau kaip šimtas giminės sukauptų tapybos, skulptūros, grafikos ir taikomosios dailės kūrinių. Didžiąją tapybos rinkinio dalį sudaro Oginskių giminės portretai. Iki šiol populiariausi yra prancūzų tapytojo F. X. Fabre’o Florencijoje sukurti Amelijos Oginskytės ir Irenėjaus Kleopo Oginskio portretai. Kolekciją taip pat praturtina M. Bacciarellio, A. van Dycko rato, J. M. Grassio, T. Lawrence’o, J. D. Courto, K. Mordasiewicziaus ir kitų dailininkų paveikslai. Itin gausus grafikos rinkinys, kuriame figūruoja tokie garsūs Vakarų Europos raižytojų vardai, kaip G. Audranas, G. Edelinckas, A. Cardonas, G. F. Schmidtas, F. X. Fabre’as. Tarp Lietuvos menininkų matome J. Damelio, A. Šemešio, J. Ozemblovskio, J. K. Vilčinskio pavardes. Skulptūros rinkinyje ryškūs marmuriniai, italų skulptorių sukurti kunigaikštienių Oginskienių biustai. Taikomosios dailės eksponatų kontekste vyrauja Italijos meistrų darbai, porceliano rinkinį praturtina Neapolio ir Meiseno manufaktūrų dirbiniai, o Boulle’io stiliaus baldai traukia žvilgsnį technikos sudėtingumu.
Parodos kuratoriai: dr. Aušra Vasiliauskienė, Osvaldas Daugelis.
Parodos organizatoriai: Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Paroda veiks iki 2020 m. birželio 28 d.
Karantinas jau pasibaigė, tačiau atvykus į muziejų rekomenduojame dėvėti apsauginę kaukę, išlaikyti ne mažesnį nei 1 metro atstumą nuo kitų asmenų, atkreipti dėmesį į ant grindų esančias informacines linijas, atsižvelgti į muziejaus darbuotojų prašymus, laikysis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Taip pat, esant galimybei, už muziejaus bilietą ir kitas paslaugas atsiskaityti banko kortele.
Apie parodą žiniasklaidoje:
media pasakojimą skaitykite 15min.lt
Adresas: Didžioji g. 4, LT-01128 Vilnius
Tel. / faks. +370 5 261 1685
vpg@lndm.lt
