II aukšto ekspozicijos | Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

II aukšto ekspozicijos

II aukštas, V ekspozicijos salė

Jono Kazimeiro Vilčinskio „Vilniaus albumas“

← IV ekspozicijos salė | VI ekspozicijos salė →

XIXa. I pusėje Europoje buvo populiarūs albumai. Tai paskatino ir Lietuvos kultūros veikėjus bei litografus leisti analogiškus grafikos rinkinius. Garsiausias tarp panašaus pobūdžio leidinių buvo litografijų, chromolitografijų, vario ir plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“. Albumo sumanytojas ir leidėjas buvo gydytojas Jonas Kazimieras Vilčinskis (1806–1885). Nuo jaunų dienų jis domėjosi savo krašto istorija ir kultūra, rūpinosi praeities paminklų tyrinėjimu, istorinių vertybių išsaugojimu, pats buvo sukaupęs nemažą dailės kūrinių kolekciją.

„Vilniaus albumą“ jis pradėjo leisti apie 1845 m. Norėdamas kuo geresnės kokybės, litografijas nusprendė atspausdinti Paryžiuje, garsioje Lemersjė (Rose Joseph Lemercier) litografijos spaustuvėje, o raižinius – Paryžiaus ir Londono raižinių spaustuvėse. „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o pastarosios – sąsiuviniais. Išėjo 6 nevienodos apimties ir formato „Vilniaus albumo“ serijos, sudarančios per 350 grafikos kūrinių. Juose pavaizduoti Vilniaus ir kitų Lietuvos vietovių peizažai, architektūros ir dailės paminklai, istorinių asmenybių ir žymių Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų portretai.

Leidžiant „Vilniaus albumą“, Vilčinskiui pavyko suburti geriausius tuo metu Vilniuje gyvenusius dailininkus: Kanutą Rusecką, Karolį Ripinskį, Mykolą Kuliešą, Albertą Žametą, Antaną Zaleskį, Konstantiną Kukevičių, Joną Chruckį ir kitus. Albumo estampus pagal Vilčinskio atsiųstus paveikslus ir piešinius litografavo prancūzų litografai Lui Pjeras Bišebua (Louis Pierre Bichebois), Viktoras Adamas (Victor Adam), Izidorius Derua (Isidore Deroy), Filipas Benua (Philippe Benoit), Adolfas Lafosas (Adolphe Lafosse) ir kiti. Plieno raižinius raižė Antonis Oleščinskis (Antoni Oleszczyński), Erinas Koras (Erin Corr) ir kiti.