Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje – nauja paroda

2019 m. spalio 4 d. – lapkričio 17 d.

Tomas J. Daunora-Gobis apie keramikos ir akvarelės parodą „Salve!”

 

Parodinė Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus salės erdvė leidžia man įgyvendinti pastaruosius dvejus metus eskizuose kuriamą architektūrinės keramikos ir didesnio formato akvarelės darbų viziją, kurioje lietuviško degto molio vertikalios erdvinės struktūros kontrastuoja ryškioms horizontalaus formato akvarelėms.

 

Visgi parodinėje salės erdvėje dominuoja keramikos darbų kompozicijos. Terakotinės detalės laužyta ir trūkinėjančia linija brėžia erdvinį kontūrą. Jis yra ir skiriantis, ir jungiantis atskiras parodos dalis molinių segmentų konstruktas. Kai kurios šio konstrukto dalys yra ir mano, ir degimo liepsnos labiau dekoruotos, taip sudarydamos atskirų kūrinių įspūdį. O kitos dalys yra kaip ritminis foninis kontekstas mažesniems keramikos objektams.

 

Čia demonstruojami ir funkcionalių keramikos daiktų (arbatinių ir kt.) skulptūriniai prototipai, kurie turėtų priminti profaniškos būties trivialumą. Tačiau ir juose matau monumentalius, architektoniškus tūrius, kurių vaizdo visumą maksimaliai apibendrinu. Man svarbi konstruktyvi, lakoniška vaizdo struktūra, kompaktiški siluetai, santūri „žemės“ spalvų gama (darbai neglazūruoti), suteikianti kūriniams archainės įtaigos ir pirmapradžio rūstumo, kurį pagyvina ir atsitiktinės faktūros.

 

Kūryboje siekiu įprasminti savo pasaulėvaizdžio autentiškumą, keliu dvasinio tapatumo problemas. Idėjinių atspirties taškų savo kūrybai atrandu mitinėje, istorinėje žmonijos praeityje. Deklaruoju individualistinės autonomijos ir atsiribojimo nuo kolektyvinio mentaliteto svarbą. Kartu tai mėginimas atrasti tinkamą plastinės kalbos būdą naujoms idėjoms išreikšti.

 

Kaip atsvarą keramikai pirmą kartą plačiau rodau ir didesnio formato, ir miniatiūrinės akvarelės darbus. Šiuose horizontalaus formato paveiksluose dominuoja atvirų, pagrindinių gamos spektro spalvų kompozicijos. Persidengiant plačioms ir ilgoms linijoms, atsiranda naujų spalvinių derinių bei ornamentinių kompozicijų. Kiekvieno šių darbų paraštėje yra trumpas tiesioginės kalbos, tarsi kasdieniško (gal nereikšmingo) pokalbio, fragmentas.

 

Visa keramikos ir akvarelės paroda sumanyta kaip vientisas darbas, siekiant sukurti žiūrovui tam tikrą jausminę aplinką ir sukelti savitus išgyvenimus. Lietuviškasis parodos pavadinimo vertimas „Sveiki!“, kaip pasisveikinimas susipažįstant, tinka ir eksponatams, kurių galutinis vaizdas atsiskleis tik per parodos atidarymą.

 

Parodą dedikuoju savo mamai keramikei Danutei Gobytei-Daunorienei (1931–2002), pristatydamas jos 1977 m. sukurtą kompoziciją „Dvi dekoratyvinės formos“.

 

 

***

Tomas J. Daunora-Gobis (gim. 1965) 1990 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Nuo 1989 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir nuo 1992 m. užsienyje. Dalyvavo keliuose tarptautiniuose simpoziumuose. Surengė per 10 autorinių parodų (galerija „Vartai“, 1992, 1990; galerija „Langas“, 1993; Art Society Gallery prie Tarptautinio valiutos fondo, Vašingtonas, 1995; Lenkų skulptūros centras, Oronskas, 2009; Rygos porceliano muziejus, 2011, 2017). 2000–2005 m. keramikos kilnojamojo parodinio projekto „Vidus lauke“ (Vilnius, Panevėžys, Alytus, Klaipėda, Šiauliai) autorius ir kuratorius. Nuo 2005 m. yra lauko parodinio paviljono „Gobis / Lauko ekspo“ (Gedimino pr. 13, Vilnius) kuratorius. Įgyvendinant šį projektą surengė 7 asmenines keramikos eksplozijas („Tylos siluetai“, 2001; „Žodžiai. I–XII“, 2005; „Džomolungmos vėjas“, 2006; „Indai“, 2012; ir kt.). Nuo 2009 m. kuria asmeninėje keramikos studijoje Malūnėlio kaime, Molėtų rajone. Nuo 1996 m. yra kultūrinių iniciatyvų grupės „Kvadratas“ vadovas. Nuo 2010 m. Vilniaus dailės akademijos Keramikos kūrybinio centro direktorius.

 

Danutė Gobytė-Daunorienė (1931–2002) 1961 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1961 m. dalyvavo parodose Lietuvoje (individuali 1981 Vilniuje) ir užsienyje, tarptautiniuose simpoziumuose. Sukūrė dekoratyvinių dirbinių interjerams (Lietuvos televizijos ir radijo komitete 1972, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje 1978, dekoratyvinė sienos plastika Valkininkų vaikų sanatorijoje 1974, grindų panò sanatorijoje „Eglė“ Druskininkuose 1981). Ankstyvojoje kūryboje savitai interpretavo tradicinių indų formas, vėlesnėje – cilindro, rutulio, kubo formas („Dekoratyvinės formos“, 1971; vaza „Kvadratas“, dekoratyvinė kompozicija „Žaidimas“, abi 1980). Dirbinius dengė vienspalve matine glazūra, subtiliai naudojo spalvas (rudą, žalsvą, mėlyną, baltą), molį derino su metalu („Vaza“, 1963) arba medžiu („Vazos“, 1981). Monumentalią plastiką darniai siejo su architektūrine erdve. Jos kūrinių turi Lietuvos muziejai (Lietuvos dailės muziejus ir kiti).

 

 

Paroda veiks iki 2019 m. lapkričio 17 d.

​

Arsenalo g. 3A, LT-01100 Vilnius
Tel. +370 5 262 8080, +370 5 212 1813
El. p. tddm@lndm.lt
Muziejus pritaikytas asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų