Svetingas savaitgalis išlydi japonų kaligrafijos (TDM) ir A. Vasiljevo kolekcijos (VPG) portretų parodas

2017 m. rugpjūčio 25–27 d.

Lietuvos dailės muziejus šį savaitgalį, rugpjūčio 25–27 d., kviečia dalyvauti svetingojo savaitgalio programoje ir išlydėti Šiuolaikinės japonų kaligrafijos ir tapybos tušu parodą Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) bei parodą Portretas ir mada. Iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4). Penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį bilietas kainuos tik 20 euro centų, vyks nemokamos ekskursijos.

 

Lietuvos kultūros tarybos remiamas Rytų meno parodų ciklas tęsėsi beveik visus metus: nuo sausio mėn. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikė Senosios Kinijos dailės paroda; vasario mėn. Vilniaus paveikslų galerijoje buvo rodomi Nikolajaus Rericho Tibeto, Kinijos ir Mongolijos vaizdai; kovo mėnesį Radvilų rūmų muziejuje pristatytos Ksenijos Nikolskajos užmirštos Egipto architektūros fotografijos; ciklą užbaigia šį savaitgalį išlydima Šiuolaikinės japonų kaligrafijos ir tapybos tušu paroda.

 

Šiuolaikinės japonų kaligrafijos ir tapybos tušu parodoje 79 dailininkai lankytojams pristato 79 kūrinius. Pasak sinologės, orientalistės Loretos Poškaitės, „japonų kaligrafijos ir monochrominės tapybos tušu istorija bei estetika yra neatsiejama nuo Kinijos, kurioje kaligrafija jau nuo Han dinastijos laikų (206 m. pr. Kr.–220 m.) tapo aukščiausiu iš 4 „tauriųjų“ menų (šalia muzikos, poezijos, ritualo), o vėliau – vienu iš trijų labiausiai vertinamų (san jue三绝) menų (šalia tapybos ir literatūros). Ir Kinijoje, ir Japonijoje kaligrafija buvo ir tebėra ypatingai vertinama dėl savo paradoksalaus dvilypumo: viena vertus, ji gali būti vadinama pačiu paprasčiausiu iš visų Rytų Azijos menų, nes naudoja minimaliausias išraiškos priemones – liniją ir tušą, taip įkūnydama aukščiausią meninės išraiškos lakoniškumą ir paprastumą. Kita vertus, būtent dėl šio paprastumo bei minimalizmo kinai ir japonai laiko kaligrafiją pačiu rafinuočiausiu, bene sunkiausiai suvokiamu menu, nes jo grožis slypi subtiliausiuose meninės išraiškos niuansuose (linijos vibracijose, teptuko jėgoje, tušo atspalvių įvairovėje), kurių perteikimas ir suvokimas reikalauja ypatingo estetinio jautrumo ir dvasinio įžvalgumo.“

 

Svetingojo savaitgalio proga bilietas į parodą kainuos tik 20 euro centų, o pirmiesiems parodą aplankiusiems lankytojams bus dovanojami parodos katalogai.

Vilniaus paveikslų galerijoje rodoma paroda Portretas ir mada. Iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos nuo kitų madai, atskiriems jos laikotarpiams ir kryptims skirtų parodų skiriasi tuo, kad joje pirmą kartą rodomi tik portretai – kaip mados istorijos liudininkai ir dalyviai. Portreto ir mados ryšys yra labai glaudus. Laikui bėgant, portretai ne tik fiksavo mados kaitą, bet neretai ir patys tapdavo aprangos ar aksesuaro dekoro dalimi.

 

Pasak parodos kuratorės Dalios Tarandaitės, „parodoje eksponuojami XVII a.–XX a. 5 dešimtmečio portretai. Seniausias kūrinys – 1646 m. nutapytas didiko portretas, atspindintis baroko mados didingumą ir reprezentacinių portretų tradiciją. Lengvą, gyvenimo džiaugsmo kupiną rokoko stilių pristato keletas pastelės technika sukurtų portretų. XIX a. pirmo ketvirčio portretuose juntamas supaprastintų, natūralių formų siekis, susižavėjimas antikos mada ir daile. Romantizmo laikotarpio grožio idealas – trapi, kiek liguistai atrodanti moteris. XIX a. antros pusės madoje ir dailėje pastebimas gyvenimo pilnatvės, prabangos ir puošnumo siekis. XIX ir XX a. sandūroje susiformavusiame moderno stiliuje vyrauja gamtos formos, laisvai plaukiančios lanksčios linijos. XX a. trečiam ir ketvirtam dešimtmečiui būdingas masinės gamybos ir masinės kultūros formavimosi epochos pradžią žymintis art deco stilius, taip pat – moterų emancipacija. Panašios tendencijos išliko ir Antrojo pasaulinio karo metais. Tiesa, vis labiau buvo ilgimasi romantiškos moters idealo.

 

Dauguma parodoje eksponuojamų portretų yra sukurti prancūzų dailininkų. Ir ne tik todėl, kad Paryžius ilgą laiką buvo mados sostinė. 1982 m. iš Rusijos į Prancūziją emigravęs Aleksandras Vasiljevas čia sukaupė didžiąją dalį savo kolekcijos. Portretų autoriai yra profesionalūs, dailės akademijas baigę dailininkai. Ne visi jie išgarsėjo. Portretų tapymas daugeliui buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Be parašų ant portretų, žinių apie juos turime labai nedaug. Greta autorių kūrinių, kurie ir sudaro didžiąją rinkinio dalį, Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijoje nemažai yra ir plačiai žinomų ar net visame pasaulyje garsių dailininkų kūrinių. Parodoje galima pamatyti vieno žymiausių pastelės meistrų Moriso Kventino de la Turo (Maurice Quentin de la Tour, 1704–1788), prancūzų tapytojų Anri Fransua Rizenerio (Henri François Riesener, 1767–1828), Eženas Fransua Deverijos (Eugene François Deveria, 1805–1865), Žano Pjero Valeto (Jean Pierre Vallet, 1809–1886), Šarlio Rono (Charles Ronot, 1820–1851), Šarlio Diurano (Charles Durand, 1837–1917) ir kt. kūrinius.“

 

Rugpjūčio 27 d, sekmadienį, 13 ir 15 val. parodoje Portretas ir mada. Iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos vyks nemokamos ekskursijos. Išankstinė registracija el. p. gidai.vpg@gmail.com