Svarbi dovana Lietuvai: Kazio Varnelio „Ispaniškas motyvas“

Kazys Varnelis. Ispaniškas motyvas, 1971.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus išeivijos rinkinys pasipildė garsaus lietuvių išeivijos tapytojo Kazio Varnelio (1917–2010) kūriniu. Šią vertingą dovaną 2022 m. pabaigoje muziejui įteikė Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis žymus fotografas Jonas Dovydėnas. Nuoširdžiai dėkojame jam už LNDM kolekcijos praturtinimą.

 

Iki šiol Nacionalinėje dailės galerijoje buvo eksponuojami tik iš kitų muziejų pasiskolinti Varnelio kūriniai. Puikus vieno žymiausių vėlyvojo modernizmo atstovo darbas svariai papildys  XX a. II pusės Lietuvos dailės ekspoziciją, kurioje puikuojasi pasaulio dailės istorijoje žinomų kitų lietuvių autorių darbai: Jurgio Mačiūno, Jono Meko, Kazimiero Žoromskio, Kęstučio Zapkaus ir kt.

 

Varnelio paveikslas „Ispaniškas motyvas“ (1971, drobė, akrilas, 173×173 cm) nutapytas Čikagoje, kur jis gyveno, kūrė, dėstė ir dalyvavo įvairiose šiuolaikinio meno parodose. Būtent čia 7 deš. pabaigoje – 8 deš. pradžioje susiformavo originalus dailininko tapybos stilius, sujungęs konstruktyvizmo, minimalizmo ir optinio meno elementus.

 

Iš kitų to meto abstrakčių geometriškų formų ir tiesių linijų ritmu grįstų Varnelio kūrinių „Ispaniškas motyvas“ išsiskiria pasikartojančių banguotų pavidalų, kuriuos inspiravo ispaniška maurų architektūra ir temperamentinga muzika, kompozicija. Dailininkas yra sakęs: „Esu įsitikinęs, kad visas mūsų gyvenimas yra perdėm ritmingas, kad ritmas mūsų gyvenime vaidina didelį vaidmenį. Jis gali būti paslėptas, giliai jaučiamas, arba, kaip mano darbuose, ryškiai eksponuotas“ (Kazys Varnelis, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2009, p. 80).

 

Baigęs Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1941–1943 m. Varnelis vadovavo Bažnytinio meno muziejui Kaune. Pasitraukęs į Vakarus, 1943–1945 m. studijavo Vienos dailės akademijoje. 1949 m. atvyko į JAV, gyveno Čikagoje, ten įsteigė bažnytinio meno dirbtuves, pats kūrė vitražus, projektavo altorius, bažnyčių interjerus. Nuo 1967 m. dėstė Čikagos miesto koledže, kur 1973 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. Varnelis įsitvirtino Čikagos moderniojo meno aplinkoje, rengė personalines parodas Čikagoje, Vašingtone, Milvokyje, Ajova Sityje ir kt. Jo kūrinių yra įsigijęs Guggenheimo muziejus Niujorke, Šiuolaikinio meno muziejus Čikagoje, kitos meno institucijos bei privatūs kolekcininkai JAV ir Lietuvoje.

 

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1998 m. dailininkas su žmona Gabriele grįžo į Lietuvą ir padovanojo šaliai savo gausią ilgus metus kauptą meno vertybių ir lituanistinę kolekciją, kurią sudaro šimtai antikvarinių baldų, knygų, taikomosios dailės, dizaino, Rytų šalių dailės kūrinių ir per 300 vienetų jo paties tapybos darbų, dabar eksponuojamų Kazio Varnelio namuose-muziejuje Vilniuje, taip svariai prisidėdamas prie Lietuvos muziejininkystės. 2017 m. Nacionalinėje dailės galerijoje buvo surengta didelė jo kūrybos paroda „Optika ir struktūros. Kazio Varnelio kūryba: 1967–1977“. Ją kuravo dailininko sūnus Kazys Varnelis (jaunesn.).