Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis

2025 m. balandžio 17 − rugsėjo 14 d.

Pakruojo akmenskaldžio sūnus iš Lietuvos ir Latvijos pasienio Stasys Ušinskas (1905–1974) pasiekė XX a. I p.–vid. Lietuvos dailės aukštumas. Avangardiniais užmojais dailininkas galėtų būti lyginamas su Vytautu Kairiūkščiu (1890–1961), o talento briaunų įvairialypiškumu jam prilygti negali niekas: puikus tapytojas, piešėjas, meistriškas daugiafigūrio paveikslo komponuotojas, novatoriškas scenografas, knygų iliustratorius, vitražo meistras ir stiklo menininkas, lėlininkas, animatorius ir pedagogas. Drąsiai ieškodamas naujos stilistikos, medžiagų, technikos ir technologijų, išbandydamas įvairias meno sritis, kitaip nei ekspresionistai, jis ryžtingai pasuko konstruktyvios ir dekoratyvinės kūrybos link. Tokie novatoriški kūriniai, eksponuoti parodoje Kaune, skirtoje dailininko gimimo 100-mečiui, buvo taikliai apibūdinti kaip „valingo grožio konstrukcijos“. 

 

S. Ušinskas daug kur buvo pirmeivis: Lietuvos modernaus vitražo tėvas, Lietuvos profesionalaus lėlių teatro įkūrėjas ir lietuvių animacijos pradininkas. 1936 m. gegužės 6 d. Kaune, „Metropolitain“ kino teatre, buvo parodytas premjerinis marionečių spektaklis „Silvestras Dūdelė“. Nuo tada ši diena minima kaip profesinė lėlininkų šventė. S. Ušinskas – pirmo garsinio marionečių animacinio filmo „Storulio sapnas“ (1938) kūrėjas. Operos, baleto ir dramos spektakliams kurdamas scenografijos eskizus jis mąstė apie erdvę, kaip apstatyti scenos „dėžę“, o ne kaip ir kur sukabinti nupieštus paveikslus, kaip dekoruoti. Valstybės teatre kūrybingai apipavidalino spektaklius: Robertʼo Planquetteʼo „Kornevilio varpai“, Alfredo de Musset „Meile nežaidžiama“,  Williamo Shakespeareʼo „Dvyliktoji naktis“, Johanno Strausso operetę „Čigonų baronas“ ir kt. Vienas svarbiausių S. Ušinsko teatro dailės pasiekimų – Balio Dvariono „Piršlybų“ apipavidalinimas. Moderniai ir su taktišku humoro jausmu suprojektuoti lietuvių liaudies kostiumai, drąsiai keičiant siluetus, formas, raštus, ornamentus, ir šiandien atrodo šiuolaikiškai. 

 

Gimęs Pakruojyje 1905 m. liepos 21 d., kelerius vaikystės metus su tėvais S. Ušinskas praleido JAV. Susipažino su menu Pakruojyje, von Roppų dvare, kur tarnavo jo senelis. Grįžęs 1920–1921 m. mokėsi Linkuvos progimnazijoje, 1921–1925 m. Šiaulių valstybinėje gimnazijoje, kaip nepasiturintis gyveno moksleivių ir studentų draugijos „Žiburėlis“ bendrabutyje, buvo šios organizacijos stipendininkas. 1925–1929 m. studijavo Kauno meno mokykloje, lankė Justino Vienožinskio tapybos studiją, kol buvo pašalintas iš mokyklos dėl dalyvavimo mokinių streike, padėjęs parašą laiške švietimo ministrui.  

 

1929–1933 m. (su pertraukomis) studijavo Paryžiuje, privačioje Juliano akademijoje (pranc. Académie Julian) lankė piešimo ir kompozicijos užsiėmimus, mokėsi Nacionalinėje dailės ir amatų konservatorijoje (pranc. Consevatoire National des Arts et Métiers), 1933 m. liepos 1 d. gavo šios mokyklos baigimo diplomą (dailininko vitražisto ir teatro dekoratoriaus). Lygiagrečiai 1930–1931 m. studijavo privačioje Fernandʼo Léger Moderno akademijoje Paryžiuje (pranc. Académie Moderne) pas Oleksandrą Ekster (diplominis darbas – dekoracijų ir kostiumų eskizai Sofoklio tragedijai „Edipas karalius“ ir Williamo Shakespearo tragedijai „Otelas“). 

 

Lietuvoje S. Ušinsko kūryba ėmė skleistis neįtikėtinu kūrybiniu intensyvumu 1930-aisiais, kai dailininkas visa tai dar derino su studijomis Paryžiuje, o Lietuva minėjo Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines. 1930 m. menininkas surengė personalinę parodą Šiauliuose, 1931 m. –  Kaune, kur jo stilistinės novacijos buvo įvertintos palankiai.  

 

Studijuodamas Paryžiuje S. Ušinskas susidomėjo vitražu, klasikine plonastiklio vitražo technika pradėjo kurti parodinius kūrinius ir vitražus bažnyčioms, visuomeniniams interjerams. Nuo 6 deš. vid. eksperimentavo meninio stiklo srityje. Pirmasis Lietuvoje ėmė kurti veidrodinius ir storo stiklo vitražus. Žemos temperatūros spalvoto stiklo technologiją jis pritaikė vazoms, lėkštėms, taurėms, dekoratyviems ir buitiniams gaminiams.    

 

1936 m. S. Ušinskas lankėsi, o 1937–1938 m. sandūroje pusmetį gyveno ir dirbo JAV, užsiėmė intensyvia kūrybine veikla: 1937 m. surengė personalinę parodą Niujorke, „Rogers Gallery“; apipavidalino teatro spektaklių (pavyzdžiui, dekoracijos ir kostiumai Augusto Strindbergo dramai „Jaunosios vainikas“, rež. Andrius Oleka-Žilinskas, Niujorko Brodvėjaus teatre, 1938, ir kt.).     

 

1939-ieji –  S. Ušinsko kūrybinio pakilimo viršūnė. Menininkui tuomet buvo tik 34–35 metai. Niujorko pasaulinės parodos Lietuvos paviljone buvo demonstruojami trys monumentalūs menininko kūriniai: du istoriniai paveikslai – „Lucko suvažiavimas 1429 metais (Vytautas Didysis Lucko pilyje)“, „Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas kerta kardu į Maskvos kremliaus vartus 1369 metais“ ir  pano „Lietuva“ („Lietuvos mokykla“). Kūriniai sukurti Lietuvos valstybės užsakymu. Pano „Lietuva“ meniškai ir optimistiškai atskleidė itin ryškią modernėjančios valstybės švietimo pažangą, o istoriniai paveikslai, anot prof. Giedrės Mickūnaitės, „reprezentuoja praeities lūkesčius. Paradoksalu, kad nė vienas šių lūkesčių neišsipildė – Algirdas Maskvos neužėmė, Vytautas nebuvo vainikuotas karaliumi, tad paveikslai tarsi reprezentavo būtąjį šalies potencialą, kurį siekė realizuoti moderni Lietuvos valstybė“.  

 

Niujorko pasaulinėje parodoje buvo rodomas ir S. Ušinsko animacinis filmas „Storulio sapnas“ (operatorius – Alfonsas Žibas, kompozitorius – Stasys Gailevičius). JAV animacinių filmų bendrovė „Dalcompany“ 1939 m. užsakė S. Ušinskui sukurti animacinį filmą Hanso Christiano Anderseno pasakai „Lakštingala“. Kitais metais dailininkas sukūrė penkis eskizus. Spėjama, kad S. Ušinskas buvo sulaukęs iš JAV prašymų sukurti eskizų, lėlių modelių tiražuojamų žaislų gamybai. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir sovietų okupacija nutraukė visas kūrybinio darbo užsienyje galimybes ir planus.   

 

S. Ušinskas kone visą laiką dirbo pedagoginį darbą: 1933–1940 m. mokytojavo Kauno meno mokykloje (nuo 1935 m. – Dekoratyvinės tapybos studijos vadovas). Pokariu dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, Vilniaus valstybiniame dailės institute, Kauno politechnikos institute, Vilniaus inžineriniame statybos institute. 1946 m. tapo profesoriumi. Parengė mokymo, edukacijos priemonių: „Karpymo sąsiuvinys“ (Kaunas, 1937), „Lėlių ir kaukių teatras“ (Vilnius, 2005; originalus rankraščio pavadinimas „Lėlių ir maskių teatras“).

 

Mirė 1974 m. birželio 14 d. Kaune, palaidotas Romainių kapinėse.  

 

Dailininko sukurta marionečių technologija, jų brėžiniai, 1939 m. Niujorke pasirodžius filmui „Storulio sapnas“, buvo užpatentuoti JAV. 2019 m. birželio 4 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo teikimu S. Ušinsko marionečių filmas „Storulio sapnas“ (filmo autorius – Stasys Ušinskas, operatoriai – Stasys Vainilavičius ir Alfonsas Žibas; įgarsinta Berlyno kino studijoje „Fojifilm“) ir filmo marionečių brėžiniai, saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve ir privačioje kolekcijoje, pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įrašyti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą Nr. 71.  

 

 

Projekto komanda: 

Vadovė Džiuljeta Žiugždienė 

Kuratorė dr. Ramutė Rachlevičiūtė 

Architektė Ūla Žebrauskaitė-Malinauskė 

Dizaineris Marius Žalneravičius 

Architektė koordinatorė Eglė Jagminė 

Koordinatorė Monika Gedrimaitė 

Šviesų dailininkas Mantas Markevičius

Vertėja Irena Jomantienė 

 

Partneriai: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilniaus teatras „Lėlė“, Meno pažinimo centras TARTLE, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Vytauto Didžiojo karo muziejus 

 

Ypatinga padėka: dr. Žydrūnas Mirinavičius, Mažvydas Truklickas, Andrius Melys, Dainius Markevičius, Tomas Orlovas, Salvijus Misevičius, Lukas Narvilas, Vadim Šamkov, Tadas Blėdis, Jūratė Senvaitienė, Lina Jurnienė, Silvija Lukošienė, Algimantas Vaineikis, Rūta Kasiulytė, Virginija Liūgienė, Tomas Ručys, Rasa Bieliauskaitė-Mikolaitienė, Lina Ona Adomaitytė, Gediminas Mikelaitis, Ilona Čiužauskaitė, Indrė Polimaitienė, Gustė Gulevaitė, Skirmantė Kvietkauskienė, Irena Aleksienė, Antanas Lukšėnas, Rima Rutkauskienė, Gražina Gurnevičiūtė, Jonas Aleksa, Vladislavas Kislovskis. 

 

Projekto rengėjas: LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus 

Projektą finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 

Informaciniai partneriai: LRT, JCDecaux Lietuva 

Rėmėjas BN Tekstilė

 

---

• Įsigykite el. bilietą į šią parodą
• Užsisakykite ekskursiją tel. +370 5 212 1813, +370 5 262 8080
• Suplanuokite savo apsilankymą LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

​

Arsenalo g. 3A, LT-01100 Vilnius
Tel. +370 5 262 8080, +370 5 212 1813
El. p. tddm@lndm.lt
Muziejus pritaikytas asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų