Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius 1869–1927

2021 m. spalio 28 d. – gruodžio 12 d.

Menininkas, nesvarbu, ar tai būtų dailininkas, literatas ar muzikas, meniškai atkurti gali tik tai, ką jaučia, o ne tai, ką mato ar girdi, nes talentas atsiskleidžia ir pražysta per pojūčius; per gyvenimo ir kūrybos meilę atsiranda tokie gilūs ir stiprūs pojūčiai, kurie suteikia beribę, būtiną stebuklui sukurti intuiciją.

Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius

 

Vilniaus paveikslų galerijoje atsivėrė dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus kūrybos paroda, kurioje eksponuojami svarbiausi Lenkijoje ir Lietuvoje saugomi kūriniai, pristatantys įvairias dailininko kūrybos sritis – buitinio žanro paveikslus ir piešinius, art nouveau bruožų turinčias simbolistines kompozicijas, iliustracijas vilnietiškojo kabareto „Ach“ leidiniams, XX a. pradžios Vilniaus gatvių ir aristokratų salonų gyvenimo vaizdus.

 

S. Bohušas-Sestšencevičius gimė 1869 m. lapkričio 26 d. Nemenčinėlės dvare (20 km nuo Vilniaus, dab. Riešės sen.), Lietuvos bajorų Stanislovo Bogumilo Bohušo-Sestšencevičiaus ir Konstancijos Volanaitės šeimoje. Mokytis dailės jis pradėjo Vilniuje, Mykolo Medardo Rudnickio dirbtuvėje Tilto gatvėje ir Ivano Trutnevo vadovaujamoje Vilniaus piešimo mokykloje. 1888–1894 m. dailės studijas tęsė Imperatoriškojoje dailės akademijoje Peterburge. 1894–1895 m. dailininkas tobulinosi «Akadémie Julian» Paryžiuje, vėliau persikėlė į Miuncheną, keletą metų praleido žymaus lenkų tapytojo Józefo Brandto studijoje, priklausė tenykštei lenkų dailininkų kolonijai, tapo Miuncheno „Kunstverein“ draugijos nariu.

 

Apie 1900 m. S. Bohušas-Sestšencevičius sugrįžo į tėvynę. Daug laiko jis praleisdavo keliaudamas po įvairius Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos dvarus, dažnai lankydavosi Vilniuje. 1907 m. dailininkas apsigyveno Vilniuje, aktyviai įsitraukė į miesto kultūrinį gyvenimą. 1920 m. jis persikėlė į Poznanę, čia tapo dailininkų draugijos „Świt“ nariu.

 

Dailininkas mirė 1927 m. gegužės 24 d. Varšuvoje, buvo palaidotas Vilniuje, evangelikų kapinėse ant Tauro kalno. Kapines panaikinus, S. Bohušo-Sestšencevičiaus antkapis buvo perkeltas į Vilniaus Rasų kapines.

 

Didžiausios įtakos S. Bohušo-Sestšencevičiaus kūrybiniam braižui susiformuoti turėjo Miunchene praleisti metai. Šio laikotarpio darbuose itin gausu sąsajų su J. Brandto, taip pat Józefo Chełmońskio, Maksymiliano Gierymskio ir kitų lenkų „miuncheniečių“ kūriniais: būdingas tas pats romantiškas realizmas, atsiskleidžiantis talentingai nutapytose kasdienio gyvenimo scenose, efektinga kompozicija su stipriai išreikšta perspektyva, tikslus piešinys ir nuostabus koloritas. Labiausiai dailininkas mėgo tapyti ir piešti kaimo bei mažų miestelių kasdienio gyvenimo vaizdus: turgaus ir mugių šurmulį su arkliais, spalvingais vietinių gyventojų tipažais, nesibaigiančiomis derybomis, ramiais pašnekesiais ir lengvu flirtu, šienapjūtės, pasivažinėjimų arklių kinkiniais, jodinėjimo ir pan. motyvais. Ypač ryškiai S. Bohušo-Sestšencevičiaus talentas atsiskleidė piešiniuose, kuriais jis publiką sužavėjo jau 1896 m. „Kunstverein“ draugijos parodoje Miunchene. 1913 m. Vilniuje pasirodė milžiniško populiarumo sulaukęs jo piešinių albumas, kuris 1928 m. buvo išleistas pakartotinai.

 

Dailininkas taip pat garsėjo kaip portretistas, gebantis atskleisti žaviųjų vilniečių grožį ir rafinuotą skonį. XX a. pr. jis sukūrė ir simbolistinių, art nouveau bruožų turinčių kompozicijų – „Geiša“, „Impromtu (Verkianti moteris)”, „Mažasis Faunas“, „Varnos priešais roges“ ir kt. Sunkiais Pirmojo pasaulinio karo metais dailininkas nutapė vienus įspūdingiausių savo kūrinių – didelio formato drobes „Gatvė Vilniuje (Pigi virtuvė inteligentams)“ ir „Priemiesčio vaikai (Badas Vilniuje)“. Šio laikotarpio drobės išsiskiria itin subtiliu spalvų žaismu, meistriškai sukurtu švytėjimo efektu, sąsajomis su Jaunosios Lenkijos tapyba ir japonų daile.

 

Vilniuje S. Bohušas-Sestšencevičius gyveno pačiame miesto centre, Vilniaus gatvėje, turėjo dirbtuvę Bernardinų skersgatvyje. Dažnai jį buvo galima pamatyti pietaujantį „Bristolyje“ (dabar „Astorija“) ar nuolatinių svečių kompanijoje „Šv. Jurgio“ viešbučio restorane. Dailininkas priklausė Vilniaus aukštuomenei, mėgo draugiją, humorą. Jis buvo vienas iš kabareto „Ach“ – pirmojo kabareto Vilniuje, įkūrėjų (kartu su gydytoju Michalu Minkevičiumi), režisavo jo vaidinimus, kūrė scenografiją ir kostiumus, iliustruodavo kabareto tekstų leidinius. Vilniuje S. Bohušas-Sestšencevičius debiutavo ir kaip karikatūristas. Vilniaus gyvenimo aktualijoms skirtos jo karikatūros buvo publikuojamos žurnaluose „Plotka wileńska” (leistas 1907 m.) ir „Bomba” (leistas 1909–1910).

 

Dailininkas įsitraukė ir į akademinį bei švietėjišką darbą. 1919–1920 m. jis dėstė tapybą Stepono Batoro universitete, vadovavo „vakarinio akto“ užsiėmimams. Gerai S. Bohušas-Sestšencevičius valdė ir plunksną. Jis rašė tekstus apie meną – 1909 m. dienraštyje „Kurjer litewski” publikavo tęstinį švietėjišką straipsnį „Apie tapybą“, 1916 m. universitetiniuose kursuose skaitytų paskaitų pagrindu išleido knygeles „Grožis ir menas“, „Janas Mateika“, „Vilnius ir estetika“.

 

Savo kūrinius dailininkas eksponavo Miunchene, Berlyne, Varšuvoje, Peterburge ir kt. Vilniuje jis debiutavo 1897 m. dailės parodoje. 1902 m. Stanislavo Bulharovskio salone eksponavo paveikslą „Žydas“, o ryškiausias S. Bohušo-Sestšencevičiaus pasirodymas Vilniuje įvyko 1903 m. Ferdinando Ruščico surengtoje moderniosios lenkų dailės parodoje „Ars” („Sztuka”). Joje dailininkas eksponavo kelis portretus ir efektingus secesijos bei simbolizmo paveiktus paveikslus „Povo plunksna“, „Geiša“.

 

Šią iš Lenkijos ir Lietuvos kolekcijų suformuotą parodą surengė Suvalkų apskrities muziejus. Be Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, kūrinius jai skolino Varšuvos ir Poznanės nacionaliniai muziejai, Lodzės dailės muziejus, Mazovijos muziejus Plocke, Lešno apskrities muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Bažnytinio paveldo muziejus Vilniuje, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, dr. Jaunius Gumbis bei privatūs Lenkijos kolekcininkai.

                         

Parodos kuratorė Eliza Ptaszyńska (Suvalkų apskrities muziejus)

 

Parodos koordinatorius Vilniuje Evaldas Stankevičius (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)

 

Organizatoriai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Suvalkų apskrities muziejus

 

Rėmėjas 

                       

Muziejus prašo lankytojų nuolat dėvėti apsauginę kaukę, dezinfekuoti rankas, išlaikyti ne mažesnį nei 2 metrų atstumą nuo kitų asmenų, atkreipti dėmesį į ant grindų esančias informacines linijas, atsižvelgti į muziejaus darbuotojų prašymus, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Taip pat, esant galimybei, už muziejaus bilietą ir kitas paslaugas prašome atsiskaityti banko kortele. Muziejaus parodas ir ekspozicijas galima lankyti be galimybių paso. Muziejaus renginiuose galimybių pasas būtinas.               

​

Adresas: Didžioji g. 4, LT-01128 Vilnius
Tel. / faks. +370 5 261 1685
vpg@lndm.lt