Projektas „Prano Gudyno restauravimo centro pritaikymas kultūros paslaugoms“

Lietuvos dailės muziejus įgyvendina iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Prano Gudyno restauravimo centro pritaikymas kultūros paslaugoms“ Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-01-0003

 

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ įgyvendinimo priemonę Nr. 05.4.1-CPVA-V-301 „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“. Lietuvos dailės muziejaus (toliau – LDM) padalinys Prano Gudyno restauravimo centras (toliau – RC) veikia kultūros paveldu pripažintuose ir valstybės saugomuose architektūros objektuose Oginskių rūmų komplekso dalyje ir Frezo name. Siekiant išsaugoti bei atskleisti kultūros paveldo objektų vertingąsias savybes ir padidinti visuomenės susidomėjimą kultūros paveldo objektais, pritraukti didesnius lankytojų srautus bei pristatyti jiems RC teikiamas paslaugas, bus atlikti pastatų, esančių Rūdninkų g. 8 ir Rūdninkų g. 10, Vilniuje, statybos rekonstravimo darbai, taip pat sutvarkyti ir lankytojams pritaikyti vidiniai RC pastatų kiemeliai, įsigyta RC veiklai reikalinga įranga. Sutvarkius RC pastatus ir kiemelius, bus įrengtas informacijos centras ir nuolatinė bei lauko ekspozicijos; RC patalpos pritaikytos vertybių ir jų restauravimo, konservavimo veiklos kokybiškai naujam ir plačiam pristatymui – tyrimų ir restauravimo procesų stebėjimui, įdiegiant įrangą, reikalingą videotransliacijai iš vykdomų kilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos vietų, sukuriant erdves edukacinei veiklai, parodoms, ekskursijoms, renginiams; modernizuota konservavimo, restauravimo įrangos bazė, įsigyjant ir sumontuojant kultūrinėms paslaugoms teikti būtiną įrangą.

 

Šiuo metu nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, kuriuose įsikūręs RC ir yra atliekami kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir restauravimo darbai, nėra pakankamai pristatomi bei atverti lankytojams. RC veikloje nėra aktualizuoti tokie svarbūs tikslai kaip kultūros paveldo apsaugos susiejimas su visuomenės informavimo, kultūros ir edukacijos poreikiais bei kultūros paslaugų teikimas ir visuomenės istorinės bei kultūrinės savimonės ugdymas, nacionalinės kultūros tapatumo bei jo aktualizavimo puoselėjimas. Kita problema, kad RC vykdomi restauravimo ir konservavimo darbai taip pat nėra pristatomi lankytojams, jie prieinama tik siauram visuomenės ratui. RC restauruojami, konservuojami ir tiriami tapybos darbai, grafika, pergamentai, skulptūros, keramika, tekstilė, istoriniai baldai, metalo dirbiniai ir archeologiniai radiniai iš Lietuvos ir užsienio muziejų, atliekama kūrinių ekspertizė. Apie restauratorių darbus žino tik nedidelis paminklosaugos specialistų, restauravimo specialybes studijuojančių studentų, restauravimu besidominčių moksleivių ratas bei retos pavienės grupės. Didėjantis susidomėjimas kultūros paslaugomis, kultūros vertybių apsauga, jų istorija, senosiomis vaizduojamojo ir taikomojo meno technologijomis, praktiniu restauratorių ir tyrėjų darbu, plačiąją prasme – meno, istorijos ir mokslo sąsajomis, verčia plėsti teikiamų paslaugų kokybę bei prieinamumą, atnaujinti turimą infrastruktūrą ir teikti kokybiškesnes paslaugas.

 

Investicijų projekte atlikta dviejų alternatyvų analizė parodė, kad pasirinktosios („Esamų pastatų techninių bei funkcinių savybių pagerinimas ir patalpų pritaikymas RC veiklai viešai“) įgyvendinimas sukuria pakankamą socialinę ir ekonominę naudą, t. y. projekto nauda viršija jam numatytas įgyvendinimo išlaidas, todėl projektas gali būti finansuojamas iš ES struktūrinių fondų lėšų. LDM nebūtų pajėgus atnaujinti RC infrastruktūros taip, kad sudarytų galimybes padidinti RC teikiamų paslaugų kokybę, jų įvairovę, prieinamumą ir gausesnį lankytojų pritraukimą. Be ES struktūrinių fondų finansavimo RC nevykdytų veiklų, susijusių su kultūros objekto atvėrimu visuomenei, informacijos apie pastatų istoriją ir vertingąsias paveldosaugines savybes pateikimu, nebūtų tikslingos edukacinės veiklos – nevyktų paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, restauravimo ir tyrimo įrašai. Galimybių minėtą alternatyvą finansuoti iš kitų finansavimo šaltinių taip pat nėra dėl nepelningos RC veiklos.

 

Įgyvendinus projektą planuojama, kad bus pritraukta apie 56 000 lankytojų per metus, iš kurių dalis aplankys RC objektus, kiemelius ir susipažins su lauko ekspozicija. Likusi lankytojų dalis dalyvaus RC renginiuose, ekspozicijoje, stebės restauravimo ir tyrimų procesus, dalyvaus edukaciniuose renginiuose.