Priartintas peizažas. XVI–XIX a. Vakarų Europos meistrų grafika iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių
2024 m. gruodžio 13 d. – 2025 m. balandžio 13 d.
Paroda – ypatinga proga susipažinti su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Užsienio šalių grafikos rinkiniu, eksponuojamu greta Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejaus vertybių. Abi grafikos kolekcijas sieja dėmesys pripažintiems grafikos meistrams ir išskirtiniams jų kūriniams.
Peizažas kaip svarbus kultūros fenomenas sutelkia parodos eksponatus į bendrą pasakojimą, keliantį klausimų dėl gamtos vaizdinijos vietos grafikos kūriniuose, konkrečių motyvų pasirinkimo, jų reikšmės ir prasmės meno kūrinio kompozicijai, išryškinantį autoriaus santykį su vaizduojamu objektu. Peizažo tema yra aktuali ir šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame žmogaus veikla negrįžtamai keičia mus supantį kraštovaizdį.
Gamtos motyvai, plitę antikos ir viduramžių mene, buvo fonas ar savotiška dekoracija įvykiui ar scenai perteikti. Išorine aplinka ir jos reiškinių stebėjimu susidomėta renesanso dailininkų, kuriuos įkvėpė Pranciškaus Asyžiečio ištarmė, tapusi paskata peizažo žanrui susiformuoti. Leonardoʼas da Vinciʼis traktate „Apie tapybą“ dalijosi įžvalgomis, kaip derėtų vaizduoti kalnus, analizavo kompozicijas su medžiais, kalnais, debesimis, aptarė atmosferos ir kūrinio nuotaikos sąsajas. Nyderlandų tapytojas Pieteris Bruegelis vyresnysis, grįžęs iš kelionių po Italiją, sukūrė „Didžiųjų peizažų“ seriją, įkvėptą matytų Alpių kalnų. Joje menininkas atvėrė naujo žvilgsnio į gamtos didybę ir dieviškos kūrinijos paslaptingumą galimybę. Tapytojas ir grafikas Albrechtas Düreris kruopščiai studijavo kraštovaizdį, padedantį geriau pažinti mus supantį pasaulį. XVII a. peizažas ėmė funkcionuoti kaip autonomiškas dailės žanras. Peizažo sklaidos epochos – barokas, neoklasicizmas, romantizmas – glaudžiai siejosi su aktyviomis pasaulio pažinimo formomis, tokiomis kaip piligrimystė, kelionės, edukacija. Keliauta iš pažįstamos savos erdvės į tolimas ir egzotiškas, atokias ar išsvajotas šalis, siekta savomis akimis išvysti ir patirti didingos istorijos įvykius žyminčias vietoves, paminklus, praeitį menančius romantizuotus griuvėsius. Tada peizažas mene įgijo kuo įvairiausią formą: nuo realistinės iki simbolinės, nuo idealistinės iki vizionieriškos. Gamtos stichijos, metų laikų kaita tapo prieglobsčiu daugeliui mitologinių ir biblinių pasakojimų. Romos, Amžinojo miesto, vaizdinys dėl Grand Tour įtvirtintas kaip intelektinių ir tarptautinių mainų centras.
Parodą sudarantys keturi teminiai blokai „Simbolių peizažas“, „Atidus žvilgsnis: langas į gamtą“, „Peizažo ilgesys“, „Urbanistinis kraštovaizdis: nuo topografijos prie vizijos“ atskleidžia vis kitas peizažo reprezentacijas senųjų meistrų graviūrose. Parodoje tyrinėjami įvairūs landšafto ir gamtos vaizdų tipai, atsispiriant nuo nedidelio žavingo vaizdo kompozicijos fone iki milžiniškos panoramos, nuo trumpalaikės konkretaus augalo gyvenimo akimirkos fiksavimo iki didingos amžinybės vizijos. Besikaitaliojanti mikro- ir makrožiūra suteikia pasirinktai temai vis naujų probleminių aspektų. Eksponuojami pavieniai estampai ir iliustracijos, atspaudai iš albumų ir aplankų, teminių ciklų, botanikos atlasų ir piešimo mokymo vadovų. Parodoje pristatomas platus Vakarų Europos menininkų kūrinių spektras: garsiųjų Nyderlandų, vokiečių, italų ir prancūzų raižytojų tiražinės graviūros buvo mėgstamos ir paklausios, jomis didžiavosi bibliotekų kolekcijos, grafikos kabinetų rinkiniai.
Didžiąją parodoje eksponuojamų kūrinių dalį sudaro reprodukcinės grafikos lakštai, ne tik perteikiantys garsius žymių dailininkų paveikslus ir originalias kompozicijas. Jie yra svarbūs graviūros raidos požiūriu, technologijų tobulinimo ir atlikimo meistrystės aspektu. Paskata nuolat plėsti ribotą grafikos priemonių arsenalą (medžio, vario plokštės, nugludintas akmens paviršius, rėžtukas, kaltelis, azoto rūgštis, kanifolijos grūdeliai ir kt.), linija, tonu, vėliau ir spalva įtaigiai perteikti gamtinę tikrovę ir tapybos kūrinių kompozicijas spartino mokslo, meno ir technologijų pažangą, šių sričių suartėjimą, glaudų kūrėjų bendradarbiavimą. Grafikos dirbtuvėse piešėjai darbavosi kartu su graveriais, prižiūrinčiais originalo autoriais tapytojais, su spaustuvininkais ir leidėjais. Radosi daugybė įvairių grafikos technikų ir vis naujų vaizdo perteikimo galimybių.
Kuratorės: Jolita Liškevičienė, Ilona Mažeikienė
Koordinatorės: Aurelija Malinauskaitė, Skaistė Marčienė
Architektas Jurgis Dagelis
Dizaineris Marius Žalneravičius
- Įsigykite el. bilietą į šią parodą
- Užsisakykite ekskursiją po šią parodą tel. +370 46 410 421, el. paštu domsaicio.edukacija@lndm.lt
- Suplanuokite savo apsilankymą LNDM Prano Domšaičio galerijoje
Liepų g. 33, LT-92145 Klaipėda
Tel. +370 46 410 412
domsaicio.galerija@lndm.lt
