Pokalbių ciklas „Psichikos sveikata – prie ko čia architektūra?“
Nuo 2024 m. lapkričio 5 d. iki gruodžio 3 d., antradieniais, 19 val.
LNDM Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje vyks Architektūros fondo organizuojamas pokalbių ciklas „Psichikos sveikata – prie ko čia architektūra?“. Pasak renginio organizatorių, erdvė ir forma dramatiškai veikia mūsų psichikos, socialinę ir fizinę gerovę, formuoja būdus, kuriais patiriame kasdienį gyvenimo ritmą. Dizainas, pastatai, miestų planavimas, infrastruktūra, viešosios erdvės nėra neutralūs; jie teigiamai ar neigiamai veikia žmones bei jų aplinkinius kontekstus. Kas ketvirtas žmogus susiduria su psichikos sveikatos sunkumais. Jie dažniausiai yra lydimi didelės stigmos, kurios kūrime ar mažinime dalyvauja daugybė komponentų: valstybių politika, žmonių emocinis raštingumas, suteikiamos pagalbos kokybė ir kiti veiksniai. Architektūrinės erdvės ir sprendimai galimai sąveikauja tiek su įvairių ligų etiologija, tiek sveikstančiųjų gijimo eiga.
31-asis pokalbių ciklas „Psichikos sveikata – prie ko čia architektūra?“ kvies ieškoti atsakymų, kokiais konkrečiais būdais architektūros praktika galėtų prisidėti prie psichikos sunkumų išgyvenimo ar net išvengimo? Kokiose struktūrose praeityje žmonės ieškojo išsilaisvinimo nuo vidinių sunkumų? Kuo svarbus aktyvus bendradarbiavimas su kitų sričių specialistais bei pastatų ar infrastruktūros naudotojais dar koncepcijos ir projektavimo stadijose? Kaip architektūriniai sprendimai galėtų įgalinti asmenį?
Lapkričio 5 d. 19 val. kraštovaizdžio architektės, urbanistinės ekologijos specialistės ir neuromokslininkės Agnieszka Olszewska-Guizzo paskaita „Ar kraštovaizdžiai gali gydyti?“
Gamta prisideda prie žmogaus gerovės, bet kokia gamta? Tai klausimas, kurį nagrinėja kraštovaizdžio architektė, urbanistinės ekologijos specialistė ir neuromokslininkė Agnieszka Olszewska-Guizzo, kuri paskaitoje apžvelgs kraštovaizdžio architektūros ir neuromokslų sankirtą, paskatinusią sukurti kontempliatyvaus kraštovaizdžio modelį (angl. Contemplative Landscape Model). Juo autorė išryškina, kad tiek mūsų pasinėrimo į gamtines aplinkas pobūdis, tiek tam tikros aplinkų charakteristikos veikia mūsų būseną ir skatina budrią relaksaciją. Paskaitoje bus pristatytos mokslinės studijos apie natūralios aplinkos poveikį smegenų veiklai bei pasiūlyta įžvalgų, padėsiančių kurti erdves, kurios sustiprina estetinius išgyvenimus, atkuria ryšį su gamta, skatina apmąstymus ir ilgainiui padeda pagerinti gyvenimo kokybę.
Lapkričio 12 d. 19 val. architektūros istorikės Leslie Topp paskaita „Sudėtinga psichikos sveikatos pastatų istorija“
Psichiatrinių ligoninių XIX a. pab. – XX a. pr. Austrijos-Vengrijos imperijoje analizė rodo, kaip pastatas, skirtas psichologinių sutrikimų apimtiems vargstantiems žmonėms priglausti, brėžia ribas tarp rūpesčio ir priežiūros per erdvių konfiguraciją, matomumą, prieinamumą. Nepriklausomai nuo to, ar jie buvo vadinami prieglobsčiais, prieglaudomis ar psichiatrinėmis ligoninėmis, pastatai, kuriuose buvo gydomi ir laikomi psichikos sutrikimų turintys žmonės, turi sudėtingą istoriją. Valstybės statytos įstaigos, kurių ištakos siejasi su kalėjimų architektūra, dažnai akcentuodavo saugumą ir taupumą, tačiau šiuos elementus maskuodavo architektūriniais vaizdiniais, kurie bylojo apie nušvitimą ir net laisvę. Nedidelėse institucijose, suprojektuotose ir skirtose vietos gyventojų grupėms, galima įžvelgti daugiau terapinių motyvų. Paskaitoje bus nagrinėjamos psichiatrinės architektūros keliamos problemos, pasitelkiant įvairių erdvių ir laikmečių pavyzdžius.
Leslie Topp tyrinėja architektūros ir psichiatrijos sąsajas, ypač daug dėmesio skirdama XX a. Vidurio Europai, XVIII a. pab. ir XIX a. Didžiajai Britanijai bei Šiaurės Amerikai. Iki 2023 m. ji buvo Londono Birkbeko universiteto Architektūros istorijos profesorė, o šiuo metu siekia įgyti imigracijos teisininkės specialybę.
Pokalbio partneris Britų Taryba.
Lapkričio 19 d. 19 val. kraštovaizdžio architekto Simon Bell paskaita „Neįvertintas mėlynųjų zonų vaidmuo užtikrinant sveikatą ir gerovę“
Miesto žaliosios erdvės – sodai, parkai, miškai – buvo plačiai tyrinėjamos dėl jų naudos fizinei, psichologinei ir socialinei gerovei. Tuo tarpu vandens telkiniai ir juos supanti aplinka –mėlynosios erdvės – buvo ignoruojami, nepaisant jų reikšmingo vaidmens daugumai miestų ir miestelių, bei istorinių sąsajų su pajūriu ir ežerais, kaip poilsio, atostogų ir sveikatos gerinimo vietomis. ES programos „Horizontas 2020“ projektas „Blue Health“ buvo skirtas šiai problemai spręsti ir daugiausia dėmesio skyrė miestų erdvių planavimui ir dizainui, kuriais būtų skatinama ir puoselėjama sveikata bei gerovė. Projekto metu buvo sukurtas priemonių paketas, skirtas projektuotojams ir dizaineriams padėti įgyvendinti „faktais pagrįstą dizainą“, kuris padėtų kurti mėlynąsias miestų erdves.
Simon Bell – kraštovaizdžio architektas, Edinburgo universiteto kraštovaizdžio ir gerbūvio katedros profesorius, Estijos gamtos mokslų universiteto kraštovaizdžio architektūros katedros profesorius. Jis tyrinėja įvairius su gamta ir lauko erdvėmis susijusius veiksnius, turinčius reikšmės žmogaus sveikatai ir gerovei, o paskutiniu metu ėmėsi gilintis į vandens – mėlynųjų erdvių – vaidmenį, vykdydamas programos „Horizontas 2020“ projektą „Blue Health“. Simon yra parengęs daug knygų ir mokslinių straipsnių apie įvairius kraštovaizdžio architektūros ypatumus.
Lapkričio 26 d. 19 val. Ann Petermans paskaita „Inovatyvus būstas senjorams ir subjektyvi gerovė – belgiška perspektyva“
Senstame ne tik savo namuose, bet ir savo kaimynystėse, taip pat kaip visuomenės nariai. Senėjimas yra vienas didžiausių pasaulinių iššūkių, todėl jis neišvengiamai turi poveikį būsto sektoriui ir būsto politikai. Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės apie 80 proc. laiko praleidžia savo namuose ir net 40 proc. iš jų būstų yra netinkami. Pažvelgus į Flandriją (Belgija), akivaizdu, jog dabartinių būsto koncepcijų variantų skaičius yra gana ribotas ir šie neatitinka didelės ir įvairialypės pagyvenusių žmonių grupės poreikių.
Kaip jūs norėtumėte gyventi, kai pasensite? Kas padeda jaustis lyg namuose ir būti laimingiems vietoje, kurioje gyvenate? Šiuos klausimus 2021 m. pabaigoje ėmėsi spręsti „HOUSE“ tyrimų projektas, kurio dėmesio centre – Flandrijoje gyvenantys senjorai. Įgyvendinant projektą yra analizuojamos inovatoriškos būsto koncepcijos, pritaikytos esamiems ir būsimiems senjorams. „HOUSE“ Projekto tikslas – daryti teigiamą įtaką jų subjektyviai gerovei. Projekto vykdytojai kalba ne apie „senėjimą vietoje“, o apie „kokybišką senėjimą tinkamoje vietoje“. Paskaitoje prof. Ann Petermans aptars „HOUSE“ projekto įžvalgas ir rezultatus.
Architektūros mokslų daktarė Ann Petermans yra Haselto universiteto Architektūros ir menų fakulteto docentė. Jos tyrimų sritys – patyrimo dizainas projektuojamoje aplinkoje įvairioms žmonių grupėms, dizainas, skirtas užtikrinti subjektyvią gerovę, bei būdai, kaip (interjero) architektūra gali prie to prisidėti.
Pokalbio partneris Belgijos Karalystės Flandrijos delegacija Baltijos šalyse.
Gruodžio 3 d. 19 val. Architekto ir filosofo Gideon Boie paskaita „Kiek architektūros toleruoja jūsų psichinė sveikata?“
Gydanti aplinka yra nesunkiai pritaikoma sąvoka, kuri leidžia apibendrinti globos architektūros diskursą. Nors šiuo metu dar nėra aišku, kokiu būdu erdvinis kontekstas galėtų padėti gydymo procesui, ši idėja apima visas sritis ir atspindi daugumos verslo įmonių pastatų plėtrą. Net žymusis Charles Jencks jautė gėdą, kai buvo paklaustas, ar egzistuoja gydomoji aplinka: jis negalėjo atsakyti į šį klausimą. Postmoderniosios architektūros istorijos milžinas ir daugiau nei trisdešimties „Maggie“ centrų, suprojektuotų garsiausių architektų, iniciatorius, išsisukinėjo puikiai žinodamas, kad architektūra tikrai nėra pritaikyta tam, kad kaip nors gydytų vėžiu sergančius pacientus. Paklausus vienos pacientės, besigydančios psichiatrijos krizių centre, apie tai, ką galėtų reikšti gydomoji aplinka izoliacijos kambario kontekste, ji atsakė: „Neprisimenu, kaip ten patekau, jau nekalbant apie tai, kaip atrodo ši erdvė. Vienintelis dalykas, kurio man reikia tokiomis aplinkybėmis, yra pieno buteliukas“.
Paskaitoje Gideon Boie kvestionuos gydomosios aplinkos sąvoką, remdamasis naujausiais architektūros projektais Belgijoje, ir pristatys visiškai skirtingus architektūrai keliamus reikalavimus, atrastus pokalbiuose su psichiatrais, įstaigų vadovybe, darbuotojais ir pacientais.
G. Boie yra architektas filosofas, vienas iš „BAVO“ kolektyvo įkūrėjų ir KU Leveno architektūros fakulteto kviestinis profesorius. Jo tyrimų objektas – meno, architektūros ir miestų planavimo politinė dimensija.
Pokalbio partneris Belgijos Karalystės Flandrijos delegacija Baltijos šalyse.
Renginiai nemokami. Pokalbiai vyks anglų kalba.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Pokalbių ciklo partneriai: LNDM Nacionalinė dailės galerija, Lynx Cannabis.
Paskaitų partneriai: Britų Taryba, Belgijos Karalystės Flandrijos delegacija Baltijos šalyse.
Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius
www.ndg.lt
