Po paviršiumi. Slovakų juvelyrai Jana Machatová ir Peteris Machata

J. Machatová ir P. Machata du dešimtmečius kartu dirba komunikacinėje, mobilioje autorinės juvelyrikos ryšius kuriančioje erdvėje. Juos domina judrūs, energingi svyravimai nuo dizainerio prie juvelyrikos kūrinį nešiojančio asmens ir žiūrovo, akcentuojant laiko ir erdvės santykius. Menininkai dirba prie vieno juvelyro stalo bendroje erdvėje, bet juda autonomiškomis, išcentrinėmis ir įcentrinėmis trajektorijomis. Abu jungia „užsago taisyklė“. Jų abiejų juvelyrikos dirbinį valdo ir artikuliuoja gyvo kūno ritmas, frazėmis skaido rupūs ir spontaniški žmogiškosios patirties judesiai.

 

J. Machatová ilgai ir intensyviai ieško atminties likučių šeimos nuotraukų albumuose ir bevardžių gyvenimų atkarpose. Paskui auksakalės ranka interpretuoja juos rastrais, sluoksniais ir vaizdais, kuriais nori išreikšti savo asmeninį pasakojimą bei jį suformavusį kontekstą. Šiandien menininkė apibrėžia atmintį per konkrečią ir universalią moterišką būtį kaip nujaučiamus, sutrūkinėjusius ir dar neprarastus ryšius, išraiškingai perteikia ją per paprastus, sentimentalius, įnoringus ir rimtus veidus. J. Machatová yra viena pirmųjų menininkių, baigusi juvelyrikos specializacijos studijas Bratislavos vaizduojamojo meno ir dizaino akademijoje. Jos dėstytojai buvo Antonas Cepka ir Karolis Weisslechneris.

 

P. Machata perėjo (laikinai apibrėžtame kontekste) į juvelyrikos pozicijas iš Jozefo Jankovičiaus skulptūros studijos Bratislavos vaizduojamo meno ir dizaino akademijoje. Menininko strategijos peržengia vienos medijos ir vieno kūrėjo ribas, jis balansuoja tarp konservatyvaus juvelyrikos uždarumo ir ekstravertiškos skaitmeninių priemonių prigimties, tarp ramaus klasikinio amato tikrumo ir jaudinančio 3D skaitytuvo bei CNC staklių galimybių. Dizaino kontekste jį traukia tinklai, formų, nuomonių, idėjų sankaupos – šiai gausai jis suteikia atvirą žaidimo planą, juo naudodamasis, čia gali aktyviai įsitraukti ir dizaineris, ir tas, kuris juvelyriką nešios.

 

Jana ir Peteris yra ryškios, tvirtai susiformavusios asmenybės savo šalies autorinės juvelyrikos scenoje; menininkai žinomi ir tarptautiniu, platesniu nei Vidurio Europos mastu.  Jų kūriniai pristatomi specializuotose galerijose (Vienoje ir Paryžiuje), leidiniuose (Mark Fenn albume: Narrative Jewelry. Tales From the Toolbox, 2017), menininkai yra dalyvavę daugybėje parodų, simpoziumų, dirbtuvių, taip pat ir garsiausiame Miuncheno „Schmuck“ juvelyrikos renginyje.

 

J. Machatová studijavo juvelyriką Bratislavos vaizduojamojo meno ir dizaino akademijoje, jos vadovai buvo Antonas Cepka ir Karolis Weisslechneris. Kolekcijoje Iš kur tu? Jana atsiribojo nuo sentimentalių vaikystės prisiminimų, būdingų ankstesniems darbams, ir ėmėsi atskleisti asmeninę patirtį su politiniu režimu, kuriame užaugo. Tai buvo jos būdas perskaityti praeitį. Šįkart kūrybinis procesas tampa veikiau praeities ženklų steigimu nei optimistiniu atminties gaivinimu. Jana ironizuoja iš šizofreniškos sovietinės tikrovės išlukštentus motyvus, tačiau kai kurių temų, su kuriomis menininkė susiduria šiame procese, beveik neįmanoma perteikti klasikinės formos juvelyrika.

 

Naujausioje Janos kolekcijoje „Moters portretas“ vaizduojamos moterys, jų problemos ir socialinis statusas per senų laikraščių ir žurnalų fragmentus. Šiuose kūriniuose sujungiamos dvi priešingos, bet susijusios medijos. Sentimentalias iškarpas iš XX a. Frauen-Fleiss laikraščio ir nuoplaišas iš Everyday Gymnastics knygos, išleistos XX a. 9 dešimtmetyje, Jana derina su autorinėmis, klasikinėmis juvelyrikos kūrimo technikomis. 

 

P. Machata Bratislavos vaizduojamojo meno ir dizaino akademijoje studijavo skulptūrą, jo vadovas buvo Jozefas Jankovičius. Abi Peterio kolekcijas – Stigmą ir Damos portretą – sieja rankos motyvas. Dailininkui ranka – svarbiausias iš charakteringų žmogaus prigimties bruožų, jam ji tampa priemone išreikšti nuomones, komunikuoti teiginius ir emocijas. Stigmos idėja dažnai randama religiniuose kontekstuose, bet Peteris naudoja tik jos vizualinę formą. Į rankas ir delnus jis įdeda nelaikinius jį veikiančius simbolius ir piktogramas.

 

„Laiko ženklai visuomeninių, religinių ir ekologinių simbolių pavidalu įsispaudžia delnuose. Jaučiu, kad esu paženklintas laiko, kultūros ir asmeninių prisiminimų stigmomis“, – teigia menininkas.

 

Kolekcijoje Stigma delnas tampa vieta ženklui, o Damos portrete ranka traktuojama kaip  žmogaus bruožas. Kurdamas portretą menininkas dėmesį nuo moters veido nukreipia į jos ranką. Peteriui būdinga derinti naujausias technologijas su klasikine juvelyrikos meistryste – skaitmeniniu būdu atkurtos rankos vaizdinį jis papildo savo emocinėmis intervencijomis. 

 

 

 

Paroda surengta bendradarbiaujant su Slovakijos Respublikos ambasada.

​

Arsenalo g. 3A, LT-01100 Vilnius
Tel. +370 5 262 8080, +370 5 212 1813
El. p. tddm@lndm.lt
Muziejus pritaikytas asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų