Pilies g. 9

XVI a. statytas namas stipriai apdegė per 1610 m. gaisrą. Nuo 1640 m. priklausęs Vilniaus katedros kapitulai pastatas XVIII a. ne kartą remontuotas. 1790 m. name buvo devyni kambariai, krautuvėlė, ūkinės patalpos. XIX a. pradžioje pastatas rekonstruotas pagal architekto Josepho Poussier projektą, įrengti puošnūs interjerai – juose būta vitražų, sienų tapybos. XIX a. čia kurį laiką gyveno istorikai Simonas Daukantas ir Teodoras Narbutas. 1908 m. rekonstrukcijos metu pakeista namo struktūra – užmūrytas įvažiavimas iš Pilies gatvės, nugriautas balkonas ir jį laikiusios keturios kolonos, pirmame aukšte įrengtos parduotuvės, kieme buvę ūkiniai pastatai perstatyti į gyvenamąjį flygelį. Po 1940 m. nacionalizacijos pastate įrengti butai, prekybinės patalpos.

Asmenybės

SIMONAS DAUKANTAS (1793–1864)

Istorikas, švietėjas, tautinio atgimimo ideologas. 1816 m. Vilniuje baigė gimnaziją. 1816–1818 m. Vilniaus universiteto Literatūros ir laisvųjų menų fakultete studijavo literatūrą, vėliau perėjo į Moralinių ir politikos mokslų fakultetą. Priklausė žemaičių studentų kuopelei. 1818 m. gyveno Pilies g. 9 name. Jo vardu pavadintas vienas iš universiteto kiemų. 1826–1834 m. gyveno Rygoje, nuo 1835 m. – Sankt Peterburge. 1850 m. apsistojo Varniuose, vėliau – Svirlaukyje (dab. Latvija), Papilėje. Dar mokydamasis universitete, 1822 m. parašė pirmąją lietuvių kalba Lietuvos istoriją Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių (išspausdinta 1929). Savo veikaluose smerkė baudžiavą, plėtojo tautos laisvės idėjas. Rinko liaudies dainas, pasakas, smulkiąją tautosaką. Parengė ir išleido tautosakos rinkinių, lietuvių ir kitų kalbų žodynėlių, patarimų knygelių ūkininkams.

TEODORAS NARBUTAS (1784–1864)

Istorikas, architektas. 1803 m. baigė Vilniaus universitetą, kur mokėsi matematikos, inžinerijos, architektūros. 1803–1812 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje, kare su Švedija buvo kontuzytas, apkurto. Grįžęs į Lietuvą vykdė archeologinius kasinėjimus, buvo Vilniaus archeologijos komisijos narys. Istorinius tyrimus skelbė spaudoje. Kaupė istorijos rašytinius šaltinius, vienas pirmųjų ėmė juos skelbti. Svarbiausias veikalas – daugiatomė Lietuvių tautos senovės istorija (Dzieje starożytne narodu Litewskiego, 1835–1841). Tai didžiausia apimtimi Lietuvos istorija, pirmoji atskira nuo Lenkijos istorijos, tapusi lietuvių nacionalinės istoriografijos paminklu ir patriotizmo šaltiniu. Rinko tautosaką, tyrinėjo architektūros paminklus, Vilniaus senuosius pastatus, sukaupė archeologijos radinių ir kitų senienų rinkinį, gausią biblioteką. Suprojektavo originalų klasicistinį Eišiškių sakralinių pastatų kompleksą (pastatytas 1847–1852). Manoma, kad kurį laiką gyveno ir mirė Pilies g. 9.