Pilies g. 40
Fotografas – Tomas Kapočius
Pilies g. 40. 2018
Lietuvos dailės muziejus
XVII a. pabaigoje Apaštalų namu vadintas pastatas priklausė auksakaliui Stanisławui Daniłowicziui. XVIII–XIX a. namas ne kartą nukentėjo nuo gaisrų, buvo atstatomas, renovuojamas, keitėsi jo savininkai ir paskirtis. Čia veikė viešbutis „Hotel de Philadelphie“, restoranas, kelios parduotuvės, patalpas nuomojosi įvairūs amatininkai. Tik 1887 m. atlikus kapitalinį remontą namas įgijo reprezentacinę išvaizdą, išsaugotą iki šiandien.
1926 m. šį pastatą nusipirko Jurgis ir Marija Šlapeliai – jų namai tapo vienu Vilniaus lietuvių kultūros centru, čia viešėdavo Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis ir kiti šviesuoliai. Pirmąjį aukštą šeima nuomojo kepyklėlei ir parduotuvei. Pokario metais pastatas buvo nacionalizuotas sovietų valdžios ir rekonstruotas, paverstas daugiabučiu. M. Šlapelienė čia jai skirtame jau valdiškame butelyje gyveno iki mirties. 1996 m. pastate įkurtas Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus.
Asmenybės
MARIJA (1880–1977) IR JURGIS (1876–1941) ŠLAPELIAI
Visuomenės ir kultūros veikėjai. Dalyvavo Vilniaus kultūriniame gyvenime, priklausė kultūrinėms, mokslo draugijoms, talkininkavo iš Mažosios Lietuvos gabenant ir platinant draudžiamąją lietuvišką spaudą. Marija vaidino lietuvių teatro mėgėjų dramos spektakliuose, operetėse, 1906 m. atliko pagrindinį vaidmenį Miko Petrausko pirmojoje lietuvių operoje „Birutė“. Jurgis dirbo lietuvių ir lotynų kalbų mokytoju Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, redagavo ir rengė žodynus, sudarė pirmąjį lietuvišką tarptautinių žodžių žodyną Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis (1907), priklausė Vilniaus miesto tarybai, dalyvavo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikloje, rinko tautosaką. 1906 m. Šlapeliai su Elena Brazaityte Vilniuje įsteigė Šlapelių lietuvių knygyną, tapusį Vilniaus lietuvių inteligentijos susibūrimo vieta. Nuo 1926 m. iki mirties gyveno Pilies g. 40.