Pilies g. 32
Fotografas – Tomas Kapočius
Pilies g. 32. 2018
Lietuvos dailės muziejus
Fotografas – Tomas Kapočius
Pilies g. 32. 2018
Lietuvos dailės muziejus
Maria Antonina Wiktorja Römer (1847–1939)
Anelė Römerienė (1817–1891). 1878
Popierius, pastelė
Lietuvos dailės muziejus
Posesija, kurioje pastatytas namas, priklausė stačiatikių priemiesčiui, vadinamam Civitas Rutenica. 1557 m. didžiojo gaisro metu sudegė čia XIV a. statytos dvi cerkvės: Apaštalo Evangelisto Šventojo Joano ir Šv. Arkangelo Mykolo. Senieji aktai liudija, kad XVII a. namo savininkai po pastato pamatais vis aptikdavo žmonių kaulų – čia buvo stačiatikių kapinių liekanos. Spėjama, kad iki dabar išlikusį baroko stilių pastatas įgijo nuo 1780 m., kai jo savininku tapo Vilniaus burmistras Antonis Lachowiczius. XIX a. pradžioje čia veikė kavinė „Viktorija“, pamėgta ir lankoma Adomo Mickevičiaus, Tomaszo Zano ir kitų filaretų draugijos narių. Nuo 1887 m. namas priklausė dailininkų Römerių šeimai, nuo 1944 m. – Lietuvos dailės fondui. Čia dirbtuves, o kai kurie ir butus, turėjo dailininkai Vytautas Kalinauskas, Arvydas Každailis, Stasys Krasauskas, Leonas Lagauskas, Bronius Uogintas, Mikalojus Vilutis ir kiti. Pastatas vadinamas Viktorijos namu, Römerių namu ir Dailininkų namu.
Fotografas – Tomas Kapočius
Pilies g. 32 kiemas. 2018
Lietuvos dailės muziejus
Jan Bułhak (1876–1950)
Viktorijos kiemas Pilies gatvėje. 1912
Lietuvos dailės muziejus
Ferdynand Ruszczyc (1870–1936)
Didžioji gatvė 8. 1899
Popierius, pieštukas
Lietuvos dailės muziejus
Asmenybės
VYTAUTAS KALINAUSKAS (1928–2001)
Grafikas, tapytojas, scenografas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijos (1997) laureatas. 1958 m. baigė grafikos studijas Lietuvos dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija). Nuo 1957 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Iliustravo knygas, sukūrė estampų, objektų, instaliacijų, performansų, videomeno kūrinių, scenovaizdžių teatro spektakliams, apipavidalino kino bei televizijos filmus. Kūrybai būdinga atlikimo technikos ir stilistikos įvairovė. Artistiškas, įspūdingos laikysenos menininkas buvo neatsiejamas nuo Vilniaus bohemos gyvenimo, o jo dirbtuvės Pilies g. 32 buvo senamiesčio menininkų traukos centras.
STASYS KRASAUSKAS (1929–1977)
Grafikas. LSSR valstybinės premijos (1965), SSRS valstybinės premijos (1976) laureatas. 1958 m. baigė Lietuvos dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija), nuo 1961 m. jame dėstė. Nuo 1959 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrė linoraižinio, medžio raižinio, litografijos ir cinkografijos technika, iliustravo knygas. Pagrindinis kūrinių motyvas – stilizuota žmogaus figūra, per ją išreiškiamos poetiškos meilės, jaunystės, žmogaus ir gamtos bendrumo temos. Vaidino kine ir teatre. Aktyviai sportavo: 35 kartus gerino Lietuvos plaukimo rekordus, pelnė aukso ir bronzos medalių SSRS vandensvydžio ir plaukimo varžybose. 1971–1977 m. turėjo dirbtuves Pilies g. 32.
Citatos
Velionio barzdaskučio Petro [Melerio] mūrnamis. Jame gyvena jo našlė, kuri teigė, jog namas priklauso pilies jurisdikai. Apačioje, kairėje pusėje, kambarys iš gatvės pusės su priemene ir virtuve, šalia kambarys su kamara, sandėliu ir alkoholio darykla. Dešinėje pusėje dvi krautuvės iš gatvės pusės, kambarys su priemene ir šildomu kambariu. Antrame aukšte vienoje pusėje du į gatvę išeinantys gražūs kambariai su šildomu kambariu ir priemene. Kitoje pusėje, viršuje, taip pat į gatvės pusę nemažas kambarys su priemene, virtuve, o priešais jį kambarys su šildomu kambariu. Pagal prievolę apsigyveno Karūnos iždo raštininkas [Tomas] Leženskis (Leżeński), ir prieš tai visada būdavo paskiriama valdovo dvarui.
„Karaliaus dvarui skirtų namų per valdovo [Vladislovo Vazos] apsilankymą Vilniuje 1636 m. surašymas“, Mindaugas Paknys, Vilniaus miestas ir miestiečiai 1636 m.: namai, gyventojai, svečiai, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, p. 90.