Pilies g. 18

Bernardinų globojama Šv. Onos brolija buvo viena seniausių brolijų Lietuvoje, Vilniuje įsikūrusi jau XV a. pabaigoje. Reformacijos metais bernardinų vienuolynai prarado įtaką ir brolijos sunyko. Siprinant katalikybę, 1580 m. Šv. Onos brolija atkurta. Organizacija skatino aktyvią religinę praktiką, vykdė labdaringą veiklą. Vienas namų Pilies gatvėje (dabar – Pilies g. 18) priklausė Šv. Onos brolijai nuo 1626 m. (atiteko pagal religingo miestiečio Jakobo Naporkowskio testamentą) iki jos uždarymo 1864 m. Namas buvo nuomojamas: pirmame aukšte ir rūsyje veikė parduotuvės ir užeigos, antrame aukšte buvo keli nuomojami kambariai. 1911 m. pagal architekto Vaclovo Michnevičiaus projektą pastatas rekonstruotas, įrengtas trečiasis, mansardinis, aukštas su dekoratyviu laiptuotu frontonu.

Po Antrojo pasaulinio karo 18 numeris suteiktas ir greta stovinčiam namui. Nuo XVI a. daugiau kaip šimtmetį jo šeimininkai buvo auksakaliai Zeligmacheriai: Kristoforas Zeligmacheris vyresnysis, jo sūnūs Augustinas ir Kristoforas jaunesnysis, anūkai Tomas ir Stanislovas. Nors vėliau pastato savininkai keitėsi, namas tebebuvo vadinamas Zeligmacherių namu. XIX a. pabaigoje jis perstatytas pagal Cypriano Maculewicziaus projektą, pertvarkytas fasadas, įrengti balkonai.

Asmenybės

STASYS URNIEŽIUS (1956–2015)

Pedagogas, visuomenės ir kultūros veikėjas, žymus Vilniaus senamiesčio personažas, vadinęsis Kunigaikščiu Vildaugu. Baigęs lituanistiką Vilniaus universitete, dirbo lietuvių kalbos mokytoju. Lietuvos Sąjūdžio laikais įkūrė jaunimo organizaciją „Gediminaičiai“. Buvo pirmos atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vilniaus miesto tarybos narys. Aktyviai kovojo dėl Vilniaus miesto kultūrinio paveldo išsaugojimo. Vienas Signatarų namų steigėjų, kurį laiką jiems vadovavo. Gyveno Pilies g. 18.

Citatos

Tomo Zeligmacherio (Zeligmacher) mūrnamis, priklauso miesto jurisdikai. Jį nuomojasi auksakalys Juozapas Bogatirovičius (Bohatyrowicz). Pagal prievolę apgyvendinti du Karūnos pakanclerio [Petro Gembickio] raštininkai, prieš tai niekas nebuvo apgyvendintas. Name vienas perskirtas rūsys, tačiau jame būna vandens. Prie vartų krautuvė su nedidele priemene, kambarėlis meistro dirbtuvėms. Viršuje kambarys su kamara, priemene ir virtuvėle, yra galerija. Trečiame aukšte dar nedidelis kambarėlis. Namo gale alkoholio darykla ir nedidelės arklidės vienam arkliui laikyti.

[Pilies 18, dalis]

„Karaliaus dvarui skirtų namų per valdovo [Vladislovo Vazos] apsilankymą Vilniuje 1636 m. surašymas“, Mindaugas Paknys, Vilniaus miestas ir miestiečiai 1636 m.: namai, gyventojai, svečiai, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, p. 87.