Paroda „Spalvos ir atspalviai. Baltijos gintaras Ramučio Petniūno kolekcijoje“

2018 m. gegužės 18–gruodžio 31 d.

Baltijos gintaro (sukcinito) spalva priklauso nuo jo sandaros ir sąlygų, kuriomis jis susidarė. Pagrindinė spalva yra šviesiai geltona, kuri varijuoja nuo labai šviesių gelsvų iki rusvų ar net rausvų tonų – vien geltonų atspalvių galima suskaičiuoti apie šimtą. Labiausiai gintaro spalvą ir skaidrumą keičia pagrindiniai jo struktūriniai elementai – terpeninių dujų burbulėliai ir jų išsidėstymo tankis. Kuo daugiau dujų burbulėlių, tuo gintaras mažiau skaidrus ir baltesnis. Pavėsyje besisunkusių sakų terpenai garavo labai lėtai, todėl šie sakai kietėjo iš lėto ir išliko skaidrūs. Dramblio kaulo baltumą primenančio balto gintaro (jis vadinamas kauliniu) kubiniame milimetre dujų burbulėlių suskaičiuojama iki 900 tūkstančių. Vykstant cheminiams procesams, įvairios grunto priemaišos gintarui galėjo suteikti melsvos ar žalsvos spalvos. Natūralūs gintaro gabalai yra padengti oksidacine žievele. Iš žemės iškasto gintaro luobelė yra storesnė, jo forma įvairesnė, o jūroje buvusio bangų nušlifuota luobelė kur kas plonesnė, šviesesnė, nugludinta bangų ir smėlio.

 

Pagrindinės spalvinės gintaro atmainos: skaidrus, neskaidrus, pusiau skaidrus, putų pavidalo, kristalizavęsis (cukriškas), baltas (kaulinis), mėlynas, žalsvas.

 

Šviežiai nušlifuotas gintaras ultravioletiniuose spinduliuose spindi melsva spalva. Šiuolaikinės technologijos leidžia keisti gintaro spalvas. Kelių atmosferų slėgyje gintarą veikiant  inertinėmis dujomis, jį galimą išskaidrinti. Gintarą kaitinant, jis tamsėja, tampa rusvas ar beveik raudonas. Tačiau chemiškai ar termiškai paveiktas gintaras netenka natūralių savybių, jis praranda savo vertę.

 

Šioje parodoje eksponuojama virš 350 Baltijos gintaro atspalvių pavyzdžių bei 100 Lietuvos gintaro meistrų pagamintų gintaro apyrankių.

 

​

Vytauto g. 17, LT-00101 Palanga
+370 460 30 314
gintaro.muziejus@lndm.lt