Paroda „Milda Bartnikaitė-Spindler. Kasdienės istorijos. 1977–2002 metų grafika iš LDM rinkinių“

2018 m. birželio 5–24 d.

Menininkė Milda Bartnikaitė-Spindler gimė 1927 m. Šiauliuose, augo Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais kartu su šeima pasitraukė į Vokietiją, vėliau per Austriją ir Kanadą pasiekė Jungtines Amerikos valstijas. Paauglystėje pabėgėlės akimis pamatytas pasaulis suformavo platų būsimosios dailininkės akiratį. „Karo fone mačiau ir gerąją, ir blogąją žmogiškosios prigimties puses“, – atsimena ji.

 

Pradėjusi studijuoti Munson-Williams-Proctor dailės institute Jutikoje, netrukus sukūrė šeimą. Po daugybės buitinių darbų ir rūpesčių kūrybai likdavo nedaug laiko. Profesionaliai kurti M. Bartnikaitė-Spindler pradėjo sulaukusi penkiasdešimties, kai paaugo keturi jos sūnūs. Dailės bakalauro studijas dailininkė baigė Naujojo Orleano universitete 1978 m. Didžiąją M. Bartnikaitės-Spindler kūrybos dalį sudaro estampai, sukurti pamėgtomis klasikinėmis metalo technikomis. Menininkė pasirinko ofortą, akvatintą, yra sukūrusi medžio bei linoraižinių, nuo 1970 m. tapė aliejumi, liejo akvareles.

 

Dailininkė gyvena JAV pietinėse valstijose, Luizianoje, dar vadinamoje prancūzų, kreolų ir medvilnės plantatorių kultūrų katilu. Jos namai yra Naujojo Orleano priemiestyje, Meteryje (prancūzų kilmės žodis métairie reiškia nedidelį ūkinį viensėdį). M. Bartnikaitė-Spindler yra Naujojo Orleano meno asociacijos, Meterio meno gildijos Peartl River Country Arts League narė. 1995–1998 m. jos kūriniai buvo eksponuoti Anglade Barthelemy galerijoje, 1998 m. – German Heritage festivalyje Gretnoje. Po 1988 m. Vilniuje, Dailės parodų rūmuose, vykusios lietuvių išeivijos dailininkų kūrybos parodos penkis savo kūrinius autorė padovanojo Lietuvos dailės muziejui. Nauja šios menininkės dovanotų kūrinių siunta muziejų pasiekė 2017 metais.

 

M. Bartnikaitė-Spindler savo kūriniuose plėtoja atvirą intymų pasakojimą apie gyvenimą pietų krašto gamtos apsuptyje, papildydama jį savo kasdienės buities Meterio viensėdijoje detalėmis. Kita vertus, kuriamą naratyvą dailininkė konstruoja pasitelkdama priemiesčio namų sienas peržengiančius vaizdinius. Dažnas jos estampų herojus– ramiai snaudžiantis gilaus užkampio miestelis. Atviru ir kiek naivoku pasakojimo stiliumi, natūralizmo elementų nestokojančia forma, dėmesiu detalėms menininkės kūriniai primena realistines noveles. Lėtaeigis pasakojimas bei paryškintas socialinis kontekstas jos kūrybą nuspalvina savitomis archajiškos vietos kultūros spalvomis. Gamta menininkei yra viena stipriausių kūrybos paskatų. Neatsitiktinai jos estampuose dažnai sutinkami Luizianos pelkių, užutėkių, pajūrio kemsynų čiabuviai– paukščiai, vešli tropinė augmenija, gėlės, Misisipės pakrančių medžiai. Autorė pastebi ir reflektuoja ją supančio peizažo estetiką ir įvairovę. „Mano mene galima pastebėti grožio užuominas“, – teigia ji. Ši meniškumo bei kasdieniškumo jungtis – tarsi individualus dailininkės būdas suvokti pasaulį ir jame gyventi.

 

Autorės siužetai, personažai dažnai pažymėti savotiško apleistumo. Tuščios gatvės, vienišos jaunos moterys, besiilsintys vyrai, vaikai dažnai netikėtai atsuka žiūrovui nugarą. Ieškodama individualaus charakterio bei jį atitinkančių raiškos priemonių, dailininkė sutelkia dėmesį į kontūro linijos ir spalvinės dėmės sukuriamą emociją. „Man svarbu kalbėti apie žmogaus individualumą ir kaip pasirinkimo laisvę, kurios taip trūko karo metais. Kūryba – tai mano individualumo išraiška“, – teigia dailininkė.

 

Tekstą parengė Ilona Mažeikienė, Irena Dobrovolskaitė

 

Parodos kuratorės: Ilona Mažeikienė, Irena Dobrovolskaitė

Organizatorius Lietuvos dailės muziejus

Parodos kolekciją dovanojo Milda Bartnikaitė Spindler (JAV)

Parodą ir katalogo leidybą parėmė Steven Spindler

 

​

A. Goštauto g. 1, LT-01104 Vilnius
Tel. +370 5 261 6764
kasiulio.muziejus@lndm.lt