Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė

2020 m. liepos 25 d. – spalio 11 d.

Nuo liepos 25 d. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje rodoma paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“, atverianti XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Baltijos šalių dailės „aukso fondą“. Spaudos konferencija, skirta parodos atidarymui, vyko liepos 24 d., penktadienį, 11.30 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje. Joje parodą pristatė Estijos dailės muziejaus direktorė Sirje Helme, Latvijos nacionalinio dailės muziejaus direktorė Māra Lāce, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė ir Nacionalinės dailės galerijos vedėja Lolita Jablonskienė.

 

Parodą kuravo žymus simbolizmo tyrinėtojas Rodolphe‘as Rapetti (Prancūzija). Pirmą kartą ji buvo eksponuota 2018 m. Orsė muziejuje Paryžiuje, minint Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmetį. Prancūzijoje ją aplankė per 230 tūkstančių žiūrovų. Tais pačiais metais paroda buvo perkelta į KUMU muziejų Taline, o 2020 m., minint Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, ji eksponuojama Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje ir Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje Rygoje.

 

XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje Rusijos imperijai priklausiusios dabartinės Baltijos šalys buvo draskomos kovų tarp carinio režimo ir tuometinio baltvokiečių elito (dab. Estija ir Latvija), išgyveno represijas ir rusifikaciją (dab. Lietuva). Nepaisant to, tai buvo laikotarpis, kai jose subrendo tautinis atgimimas. Stiprėjantis savojo krašto paveldo reikšmingumo suvokimas, kurį skatino archeologiniai tyrimai, etnografinių objektų, sakytinių ir rašytinių šaltinių rinkimas, taip pat augantis tautinis sąmoningumas pamažu leido atsiskleisti unikalioms šių kultūrų tapatybėms.

 

Po įvairius kraštus pasklidę Baltijos šalių dailininkai aktyviai veikė meniniuose susibūrimuose, kurie buvo atviri kitų Europos kultūrų įtakai (lietuvių draugija „Rūta“ Krokuvoje, latvių „Rūkis“ Sankt Peterburge, „Jaunoji Estija“ Tartu) ir užėmė svarbią vietą telkiant progresyviai mąstantį jaunimą, savo kraštuose steigiant įvairias kultūros draugijas. Dauguma menininkų išsilavinimą įgijo svetur ir buvo veikiami Rusijos („Meno pasaulio“, Nikolajaus Rericho), vokiečių (Arnoldo Böcklino) ir skandinavų (Edvardo Muncho) kūrėjų. Paryžių, kaip tuometinį meno pasaulio centrą, menininkai aplankydavo norėdami susipažinti su naujausiomis vakarietiško meno kryptimis ir jų atstovais (Augustu Rodinu, Pauliu Gauguinu, Jamesu A. M. Whistleriu). Baltijos šalių dailininkai iš Vakarų Europos perėmė kūrybinės laisvės idėją ir tikėjimą meno galia išreikšti žmogaus dvasines gelmes, o atsigręždami į savo šalių istoriją bei ilgametes tradicijas susikūrė tvirtą pagrindą savo tolimesniems ieškojimams – nesutramdomų sielų klajonėms.

 

Nors Europoje simbolizmas paplito paskutiniuoju XIX a. dešimtmečiu ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą jau patyrė nuosmukį, Baltijos šalyse jis buvo vėlyvesnis ir kitoks – nevienalytis. Simbolizmas kaip tarptautinė meno srovė siekė atskleisti neapčiuopiamą realybę, besislepiančią po išoriniais fizinio pasaulio pavidalais. Baltijos šalių menininkai savaip pritaikė šiuos principus kompozicijose, kurios kartais atrodo kerinčios ir belaikės, kartais – tamsios ir perversiškos kosmopolitine fin-de siécle maniera, o kartais siūlo gėrėtis įvairiais stiliais nutapytais gamtos peizažais. Ir visgi Baltijos šalių simbolizmo savitumą daugiausia lėmė jį lydėjęs nacionalinio romantizmo dvelksmas. Tėvynės aukštinimas, folkloro ir populiarių legendų skoliniai, naudoti lyg archeologiniai kultūrinės atminties reliktai, čia tapo tapatybės konstravimo įrankiais. Mitologinės nuorodos (estų Kalevo sūnus) ir gimtųjų šalių kraštovaizdžiai, liudijantys gamtos virsmą, padėjo kurti alternatyvią realybę, kuri neretai įgaudavo politinės simbolikos.

 

Kuratorius Rodolphe Rapetti

 

Parodos adaptacija Nacionalinei dailės galerijai: dr. Algė Andriulytė, Eglė Mikalajūnė

 

Parodoje pristatomi Lietuvoje kūrę Boleslavas Buika, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Stanislovas Jarockis, Antanas Jaroševičius, Petras Kalpokas, Petras Rimša, Ferdinandas Ruščicas, Adomas Varnas, Antanas Vivulskis, Antanas Žmuidzinavčius, Latvijos menininkai Ādams Alksnis, Bernardas Borchertas, Burkards Dzenis, Emīlija Gruzīte, Pēteris Kalve, Pēteris Krastiņš, Rūdolfs Pērle, Vilhelms Purvītis, Aleksandrs Romans, Janis Rozentāls, Gustavs Šķilters, Teodors Ūders, Sigismunds Vidbergs, Johannas Walteris, Teodors Zaļkalns, estų menininkai Peetas Arenas, Oskaras Kallisas, Jaanas Koortas, Konradas Mägi, Aleksanderis Mülberis, Kristjanas Raudas, Paulas Raudas, Balderis Tomasbergas, Nikolai’us Triikas, Välko Tuulas, Aleksanderis Uuritsas.

 

Kūrinius skolino: Estijos dailės muziejus, Tartu dailės muziejus, Estijos istorijos muziejus, Under ir Tuglaso literatūros centras, Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ kolekcija, Andrio Kļavinio kolekcija, Andriaus Jankausko kolekcija

 

Parodos organizatoriai: Orsė muziejaus ir Oranžeri muziejaus viešoji įstaiga, Paryžius / The public establishment of the Musée d’Orsay and Musée de l’Orangerie, Paris, Estijos dailės muziejus, Talinas, Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Ryga, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Vilnius, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas

 

Parodos architektė Ieva Cicėnaitė

 

Dizainerė Laura Grigaliūnaitė

 

Partneriai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Latvijos kultūros ministerija, Prancūzų kultūros institutas, Estijos kultūros ministerija, Prancūzijos kultūros ir komunikacijos ministerija, Prancūzijos ambasada Lietuvoje, LRT

 

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, BTA Viena Insurance Group, Exterus / Fundermax

 

Informacinis rėmėjas JCDecaux

 

 

 

Paroda veiks iki 2020 m. spalio 11 d. 

 

 

Atvykus į muziejų privaloma dėvėti apsauginę kaukę, išlaikyti ne mažesnį nei 1 metro atstumą nuo kitų asmenų, atkreipti dėmesį į ant grindų esančias informacines linijas, atsižvelgti į muziejaus darbuotojų prašymus, laikysis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Taip pat, esant galimybei, už muziejaus bilietą ir kitas paslaugas atsiskaityti banko kortele.

​

Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius
www.ndg.lt