Paroda „Juozas Vosylius. Šiapus ir anapus“
2018 m. birželio 1–rugpjūčio 31 d.
Tapytojas Juozas Vosylius gimė 1950 m. Marijampolės rajone. 1961–1968 m. mokėsi M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje Vilniuje (dab. Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla), 1968–1973 m. studijavo freską mozaiką Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Nuo 1973 m. dailininkas gyvena Klaipėdoje, dalyvauja parodose, yra Lietuvos dailininkų sąjungos (1978) ir dailininkų grupės „Individualistai“ narys. Kūrybos sritys – monumentalioji ir molbertinė tapyba.
Per 45 kūrybos metus J. Vosylius freskos ir sgrafito technikomis sukūrė daugiau nei 20 monumentalių kompozicijų visuomeniniuose interjeruose Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje, Juknaičiuose, Plateliuose, Vėžaičiuose, Pagėgiuose, Rietave ir kitur. Dailininkas yra vienas iš nedaugelio sakralinės monumentaliosios dailės kūrėjų Vakarų Lietuvoje. Jo freskų rasime Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės, Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės, Pagėgių Švento Kryžiaus bažnyčiose ir kitose šventovėse. Pasak dailininko, „Mano profesija yra tapyti freskas. Šiais laikais retai tenka tokia atgaiva širdžiai ir dar bažnyčioje – man tai didelė laimė“.
Svarbią J. Vosyliaus kūrybos dalį sudaro molbertinė tapyba. Parodoje „Šiapus ir anapus“ eksponuojami 22 aliejiniai paveikslai, sukurti 2001–2018 m. Rodomi etapiniai dailininko darbai: diptikas „Krikštai ir debesys“ (2001), „Apreiškimas“ (2003), aštuonios kompozicijos iš ciklo „Regėjimai“ (2013–2015). Neįprastu formatu ir ryškiomis spalvomis išsiskiria žydinčių, saulėtų pievų vaizdai – visi jie sukurti Klaipėdos universiteto Botanikos sode, kuriame tapyti dailininkas pamėgo nuo pirmųjų sodo atidarymo dienų.
Tapytojo žvilgsnis į pasaulį yra atviras ir atidus. Intriga atsiranda, kai tapybos objektai autoriaus valia perkeliami į kitas erdves, nekasdienišką aplinką ar susiejami neįprastais ryšiais. Vizijos ir realybės derinys J. Vosyliaus kompozicijose skatina gilintis, ieškoti atsakymų. Kontrastas tarp tapomų objektų tikroviškumo ir jų savitarpio saveikos vizionieriškumo, skirtingų erdvėlaikių jungimas skleidžiasi kaip nauja meninė realybė. Dailininkas sėkmingai naudoja inversijos principą, neįprasta pateikdamas kaip įprasta ir atvirkščiai. Realybė ir autoriaus kuriamo mito pasaulis drobėse apsijungia taip natūraliai, kad bet kuris vaizdinys, atsitiktinio žvilgsnio ar atsitiktinio apšvietimo išprovokuotas, tampa tikresniu už tikrą.
Apie parodą spaudoje:
L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė
+370 469 53 323, +370 46 410 412
pamario.galerija@lndm.lt