Parodą „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“ lydinti spalvinga japoniškų renginių ir edukacinių veiklų programa

LNDM Nacionalinė dailės galerija kviečia lankytojus į naują parodą „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukiyo-e iki XX-XXI a. mangos, anime ir sūpā furatto“ ir ją lydinčius renginius.  

 

Parodoje atskleidžiama Edo periodo (XVII–XIX a.) popkultūros įtaka šiuolaikinių Japonijos kūrėjų vaizduotei. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) generalinio direktoriaus dr. Arūno Gelūno kuruojamoje parodoje eksponuojama istorinė ukiyo-e grafika, ankstyvosios ir šiuolaikinės mangos, animės filmų ištraukos, taip pat garsių šiuolaikinių Japonijos menininkų kūriniai.

 

 

Parodos atidarymo savaitgalio programa 

Parodos atidarymo savaitgalį lankytojai kviečiami dalyvauti turiningoje renginių programoje. 

 

Liepos 20 d., šeštadienį, 14 val. dr. Arūno Gelūno ir dr. Raphael Koenig paskaitos   
Dr. Arūnas Gelūnas skaitys paskaitą „Manga per amžius. Japonijos popkultūros genezė ir šiuolaikinė sklaida: nuo ukijo-e iki Miyazakio ir Murakamio“.  

Ar esama bendrumo tarp garsių šiuolaikinės japonų animės filmų ir XVIII a. Edo (senojo Tokijo) spalvotųjų medžio graviūrų? Kodėl Japonijos meno superžvaigždė Takašis Murakamis paauglystėje norėjo tapti mangos menininku ir kultinį animės režisierių Kacuhiro Otomo vadina savo įkvėpėju? Kas yra jokajai ir kiek rūšių jų būna? Ar daug teisių Tokugavų dinastijos laikais turėjo paprasti miestiečiai (čionin), besimėgaujantys kabukiu ir ukijo-e? Kodėl spalvotos medžio graviūros ukijo-ės, kurios prieš 200 metų dažnai naudotos kaip vyniojamasis popierius, šiandien yra gerbiamas „muziejų menas“, o dar visai neseniai į mangą ir animę ir pačioje Japonijoje buvo žvelgiama kaip į „anapus meno“ egzistuojančią teritoriją? Į šiuos ir panašius klausimus bus pamėginta atsakyti paskaitoje, kurią galima laikyti parodos „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“ kuratorinės koncepcijos paaiškinimu. 

Paskaita vyks lietuvių k. 

 

15 val. Konektikuto universiteto profesorius Dr. Raphael Koenig skaitys paskaitą „Gausybės labirintas: kaip nepasiklysti Yuichiro Ukai kū“ 
Paskaitoje bus pristatomos parodoje „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“ dalyvaujančio menininko Yuichiro Ukai kūrybos interpretavimo gairės, aptariamas kūrimo kontekstas ir kompoziciniai principai. Ukai darbai svarsto esminius nūdienos klausimus: jie skatina mus iš naujo apmąstyti meninės kūrybos, psichikos sveikatos ir globos institucijų santykį bei pasitarnauja kaip nevaržomo japonų popkultūros šėlsmo pavyzdys. Šie kūriniai iliustruoja nuolatinį dialogą tarp skirtingų kultūros registrų – nuo žiniasklaidos iki retesnių kultūrinės produkcijos sferų. Jie taip pat parodo, kad egzistuoja nepaneigiamos sąsajos tarp ankstyvųjų mechaninio vaizdų atkūrimo formų Edo epochoje ir dabartinės skaitmeninimo tendencijos. 
Paskaita vyks anglų k. 

Dalyvavimas paskaitose įsigijus galerijos bilietą nemokamas.  

 

Liepos 20 d., šeštadienį, 17 val. filmo „Astro vaikis: drąsuolis kosmose“ (1964) peržiūra 

„Astro vaikis: drąsuolis kosmose“ tai 1964 m. animacinis filmas, sukurtas pagal „mangos dievo“ Osamu Tezukos mangą ir TV serialą. Filmą pristatys parodos kuratorius dr. Arūnas Gelūnas. 

Pirmąją 1963-iųjų metų dieną japonų televizijos ekranuose pasirodęs animacinis serialas „Astro Boy“ laikomas vienu svarbiausių Osamu Tezukos darbų, pakeitusių japonų animacijos istoriją. Kartu tai yra pirmasis japoniškas 30 min. trukmės animacinis serialas, kuris padėjo pagrindus šiandieniniam japonų anime klestėjimui. „Astro Boy“ truko 4 sezonus (iš viso 193 serijos) ir didžiausio populiarumo metu jį žiūrėjo 40 % televizorius turinčių Japonijos gyventojų. 

1964 m. pasirodė pilno metro filmas „Astro vaikis: drąsuolis kosmose“ (鉄腕アトム 宇宙の勇者, Tetsuwan Atomu: Uchū no yūsha). Kino teatrų ekranizacijai buvo atrinktos trys serialo serijos: „Robotas Raketa“ (46 s.), „Žemės gynybos pajėgos“ (56 s.) ir „Paskutinė Žemės diena“ (71 s.). Šiam filmui visa „Žemės gynybos pajėgų“ veiksmo scena ir dalis „Paskutinės Žemės dienos“ buvo atkurta spalvotai. 

Apie „Astro vaikį“: 2003 m. balandžio 7 d. daktaras Tenma, Mokslo ministerijos direktorius, panaudodamas visas ministerijos žinias ir galią, sukuria robotą, kuris atrodo lygiai taip pat kaip Tobio – eismo įvykyje miręs jo sūnus. Tenma myli robotą kaip savo tikrąjį sūnų, tačiau pamažu ima erzintis, nes jis neauga taip, kaip augtų žmogus. Galiausiai daktaras parduoda savo kūrinį cirkui. Cirke robotas, naujai pavadintas Astro vaikiu, priverstas dirbti. Vis dėlto netrukus naujojo Mokslo ministerijos direktoriaus pastangomis patvirtinama „robotų teisė“, suteikusi laisvę ir Astro vaikiui. Astro vaikis –100 000 arklio galių robotas superherojus, drąsiai stojantis į kovą su blogiu, kai tik jo prireikia. 

Originalios mangos ir serialo autorius: Tezuka Osamu 
Scenacijaus autoriai: Yamamoto Eichi, Hayashi Shigeyuki, Suzuki Yoshitake 

Prodiuseris: Tezuka Productions Co. / Mushi Production  

Koprodiuseris: Bessho Koji (Fuji Television Network Corp.) 

Muzika: Takai Tatsuo 
Garsas: Ono Matsuo 

Platintojas: Tezuka Productions Co. 

Filmo trukmė – 87 min. 

Filmas originalo (japonų) kalba su angliškais titrais. 

Dalyvavimas nemokamas įsigijus galerijos bilietą. 

 

Liepos 21 d., sekmadienį, 14 val. menininko Namonakio Sanemasa’os kūrybinės dirbtuvės vaikams 

8-12 metų vaikams skirtose kūrybinėse dirbtuvėse dalyviai patys kurs guminius atspaudus ir derins juos su iš anksto jaunosios kartos japonų menininko pagamintais antspaudais, taip pat gamins originalias uchiwa – tradicines japoniškas vėduokles. Lankytojai susipažins su technikomis, naudotas kuriant daugelį parodoje eksponuojamų darbų.  
Dirbtuvių kaina vaikui – 3 eurai.  
Būtina registracija: https://forms.office.com/e/YsahkXQUbM 

 

 

Parodą lydintys vasaros renginiai  

 

Liepos 25 d., ketvirtadienį, 18 val. Duke’o universiteto (JAV) profesorės, japonų meno istorikės prof. Gennifer Weisenfeld paskaita 

Edo laikotarpis – istorinė Japonijos epocha, trukusi nuo 1603 iki 1868 m., bet kartu tai buvo ir idėja. Šioje paskaitoje „Edo idėja“ bus pristayta kaip išradimas – arba išradimų virtinė per tam tikrą laiką, – kuris sujungė pamatines japonų savybes ir vertybes. G. Weisenfield daugiausia dėmesio skirs XX-XXI a. japonų menininkų, reklamos kūrėjų, kuratorių ir meno kritikų darbams, kuriuose jie strategiškai pasitelkė Edo laikotarpį siekdami išvystyti vizualinę „japoniškumo“ kalbą. 

 
Rugpjūčio 1 ir 8 d. 18 val. planuojamos parodos kuratoriaus, LNDM generalinio direktoriaus dr. A. Gelūno ekskursijos po parodą.  

 

 

Rudens renginių programa  

 

Rugsėjo 18 d., trečiadienį, 18 val. VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentės dr. Dalios Švambarytės paskaita „Samurajai, gražuolės ir žiurkės, arba vienos Kabuki dramos istorija“ 
Vieną galingiausių Japonijos samurajiškų giminių XVII a. viduryje sudrebino vidaus konfliktas, pasibaigęs kruvinomis skerdynėmis ir ne mažiau kruvinomis bausmėmis. Paskaitoje bus aiškinamasi, kokiu pavidalu šie įvykiai atgimė Kabuki teatro dramaturgų fantazijose, kurie personažai labiausiai domino ukiyo-e kūrėjus ir ar tikrai dėl visko buvo kaltos moterys.

 

 Rugsėjo 25 d., trečiadienį, 17 val. Manga menininko Gvido Diržio kūrybinės dirbtuvės “Kaip kurti manga?“

 

Rugsėjo 25 d., trečiadienį, 18 val. Japonijos meno ir technologijų muziejaus „Manggha“ (Krokuva, Lenkija) direktorės Katarzynos Nowak paskaita 

„Manggha“ yra vienintelė valstybinė Japonijos kultūrą populiarinanti institucija Lenkijoje. Čia muziejinė veiklą derinama šiuolaikinės kultūros projektais. Kaip ji gimė? Kodėl Lenkijoje? Ir kodėl muziejaus pavadinimas yra manggha, o ne manga? Lenkijos teatro ir kino režisieriaus, scenarijų autoriaus, scenografo Andrzejaus Wajdos iniciatyva buvo įkurtas ir 1994 m. atidarytas Japonijos meno ir technologijų centras „Manggha“. Muziejaus kolekcija nesiliovė pildoma ir dabartinį jos branduolį sudaro pačių A. Wajdos ir Krystynos Zachwatowicz-Wajdos įkurto Kijoto-Krokuvos fondo sukaupti meno kūriniai ir artefaktai, padovanoti „Manggha“ muziejui. Tad kokios manga, ukiyo-e ir hikifuda saugomi Lenkijoje, ką iš jų galime pamatyti parodoje Vilniuje? Į visus šiuos klausimus atsakys Katarzyna Nowak Krokuvos japonų meno ir technologijų muziejaus „Manggha“ direktorė, ilgus metus susijusi su šia institucija, baigusi Jogailos universiteto Meno istorijos instituto Lenkų studijų ir muziejų kuratorystės fakultetą. Muziejinėje praktikoje ją domina šiuolaikinės kultūros institucijos vadybos ir kultūrinės diplomatijos klausimai, kultūros institucijos prekės ženklo kūrimas, muziejų rinkinių dekolonizacija. Jau daugelį metų ji kuria Lenkijos ir Japonijos abipusių ryšių programą, bendradarbiauja su Japonijos ambasada Lenkijoje, Lenkijos ir Japonijos universitetais bei mažesniais kultūros centrais.   
Renginys vyks anglų kalba. 

 

Rugsėjo 26 d., ketvirtadienį, 18 val. JAV kino režisieriaus Quentino Tarantino filmoNužudyti Bilą 1“ (orig. „Kill Bill: Vol. 1“, JAV, 2003) peržiūra

2003 metais pasirodęs žymiojo amerikiečio režisieriaus filmas buvo tiesiogiai įkvėptas 1972-1973 m. leistos japoniškos manga „Shurayuki-hime“ (ang. „Lady Snowblood“, aut. Kazuo Kamimura, Kazuo Koike), netrukus pasirodžiusio japoniško filmo tokiu pačiu pavadinimu (rež. Toshiya Fujita, 1973) ir XX a. 8 deš. dešimtmetyje JAV kino teatruose rodytų pigių exploitation žanro filmų.  

 

Komikso įtaka matoma ne tik filmo siužete, bet ir formoje – režisierius pasitelkia japoniško stiliaus animacijos sekas. Į anglų kalbą „Lady Snowblood“ pirmą kartą buvo išleista jau po filmo pasirodymo, 2005-aisiais. Japonišką mangą galite pamatyti parodoje „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“, o rugsėjo 26 d. LNDM Nacionalinė dailės galerija kvies daugiau sužinoti apie japoniškos popkultūros įtaką Holivudui, nes filmą pristatys kino žurnalistė ir kritikė, festivalių programų sudarytoja, „Fipresci“ narė Ieva Šukytė.  

 

Filmo pagrindinė veikėja Nuotaka, buvusi samdomų žudikų grupuotės narė, ruošiasi savo vestuvėms mažoje bažnyčioje Teksase. Tačiau buvusio Nuotakos meilužio Bilo vedami grupuotės nariai užpuola bažnyčią, išžudo svečius, o nėščia Nuotaka atsiduria komoje. Po ketverių metų pabudusi iš komos ji prisiekia atkeršyti ir iškeliauja į Japoniją norėdama įsigyti legendinio meistro Hatori Hanzo kardą. Meistras buvo prisiekęs niekada daugiau nelieti kardų, tačiau sutinka padėti Nuotakai, sužinojęs, jog pagrindinis jos taikinys yra Bilas, buvęs Hanzo mokinys. Meistrui išliejus tobulą kardą, Nuotaka imasi keršto. 

 

Dalyvavimas įsigijus galerijos bilietą. 
Filmas skirtas žiūrovams nuo 16 m. amžiaus, jaunesni asmenys negalės būti įleidžiami.  

 

Filmo trukmė – 111 min. 
Filmas originalo (anglų) kalba. 
Režisierius ir scenarijaus autorius: Quentin Tarantino 
Prodiusavo: Lawrence Bender, A Brand Apart 
Muzika: RZA 
Platintojas: Filmbankmedia 

 

Rugsėjo 28 d., šeštadienį, 20 val. parodos garso takelį sukūrusio Arturo Bumšteino performatyvi instaliacija 

Dviejų valandų „virtual field recordings“ seansu garso menininkas Arturas Bumšteinas pristato savo vieno vakaro performatyvią instaliaciją, išskleistą Nacionalinės dailės galerijos pirmo aukšto foje. Už stiklinės sienos temstant Vilniuj, ekrane ryškės naktinis Tokijus, kurio garsas skulptūros pavidalu bus eksponuojamas laiptų erdvėje, o oro tūrius rezonuos akustiniais instrumentais gyvai atliekamos, specialiai šiam vakarui sukurtos instrukcijų partitūros „Saulė leidžiasi 19:02”, „Rugsėjo 28-sios muzika” bei „Horizontas“. 

 

Lankytojai bus kviečiami laisvai judėti erdvėje, stoviniuoti, prisėsti, prigulti, apžiūrėti parodą „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“, kuri veiks iki pat 21 val., vėl sugrįžti. Užeiti į renginio erdvę bus galima bet kuriuo metu, tačiau jeigu planuojate dalyvauti nuo pradžių, prašome atvykti anksčiau, kad būtų išvengta eilės kasoje. 

 

Video projekcijoje – pasivaikšiojimas naktinio Tokijo (Shibuya rajono) gatvėmis sningant
Video: 4K Japan 
Garso sistema: Gitis Bertulis & Arturas Bumšteinas „Cochlea Lounge“. 
Atlikėjai: Kristupas Gikas (fleitos), Dominykas Vyšniauskas (variniai pučiamieji), Klaudija Indriliūnaitė (gitara), Liepa Vozgirdaitė (smuikas), Gediminas Stepanavičius (kontrabosas). 

 

Spalio 4 d., penktadienį, 18:30-00:00 val. Mistinis siaubo vakaras: serialo „Mononoke“ (2007) peržiūra;  

LNDM Nacionalinė dailės galerija kviečia prisijungti prie paslaptingų Vaistų pardavėjo klajonių po feodalinę Japoniją, kovojant su piktosiomis dvasiomis, vadinamomis Mononoke. Fantastinę siaubo animę „Mononoke“ sudaro 5 skirtingos istorijos, kuriose pagrindis veikėjas turi perprasti piktųjų antgamtinių būtybių Formą, Tiesą ir Priežastį, kad jas sunaikintų. 

 

„Mononoke“ veiksmas vyksta prasideda Edo pabaigoje ir tęsiasi Meidži epochoje, kai Japonijoje vyravo keturių visuomenės klasių sistema: samurajai buvo aukščiausia klasė, o prekybininkai (pvz., vaistų pardavėjas) – žemiausia. Išskirtinė animacija, japoniškas folkloras ir atmosfera, kurią serialo gerbėjai apibūdina kaip „creepy dread“, žada ypatingą patirtį. 

 

2007 m. pasirodęs serialas truko 1 sezoną, iš viso 12 serijų po 25 min. Jį režisavo Kenji Nakamura, prie kai kurių kitų epizodų prisidėjo kviestiniai režisieriai. Pagal „Mononoke“ buvo sukurtos manga adaptacijos, du teatro spektakliai ir anime filmų trilogija (pirmasis filmas pasirodė šiemet, antrasis numatytas 2025 m.). 

 

Parodoje „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“ lankytojai gali susipažinti su trumpa 1-osios „Mononoke“ istorijos ištrauka, tad vieną vakarą kviečiami susiburti LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje ir paklaidžioti po Japoniją su Vaistų pardavėju. 

 

Serialas rodomas originalo (japonų) kalba su angliškais titrais. 

Renginys skirtas žiūrovams nuo 16 m. amžiaus, jaunesni asmenys negalės būti įleidžiami.   

 

Trukmė – 300 min (12 serijų po 25 min) 

Peržiūra vyks be pertraukų, bet galėsite laisvai įeiti ir išeiti iš salės ar galerijos. Parodos renginio metu neveiks.  

 

Prodiusavo: Toei Animation 

Režisierius: Kenji Nakamura 

Scenarijaus autoriai: Chiaki J. Konaka, Ikuko Takahashi, Michiko Yokote, Manabu Ishikawa Animacija: Takashi Hashimoto  

Meno vadovas: Takashi Kurahashi  

Kompozitorius: Yasuharu Takanashi 

Platintojas: Fuji Creative Corporation (FCC) 

 

 

Spalio 10 d., ketvirtadienį, 19 val. Gražuolės, pamėklės ir protmūšis: kiek žinai apie Japonijos popkultūrą?“ bare „Stars and Legends“, Konstitucijos pr. 12 

 

Japonijos populiarioji kultūra puikiai žinoma visame pasaulyje, o tokie žodžiai kaip anime, manga, haiku, kabuki, ikebana, J-pop ir t. t. jau tapo įprasti toli gražu ne tik Tekančios saulės šalyje. Šis 50 klausimų protmūšis aprėps Japonijos populiariosios kultūros pasaulį pačiomis įvairiausiomis formomis – tiek filmus, komiksus ir žaidimus, tiek literatūrą, menus ir visuomenę. 

 

Jei žinai, kas yra „Studio Ghibli“, „Hello Kitty“, Haruki Murakami, samurajai, J-Pop ir Godzila, jei kažkuris iš šių žodžių užkabina tau stygą sieloje, kažkada vakarais žiūrėjai bušido ir „Takeši pilį“, jei japonų estetika ir menas tau „prie širdies“ – kviesk draugus ir užsuk! 

 

Klausimų kūrėjai – Ugnius Antanavičius ir Dovydas Skarolskis. 

 

Norint dalyvauti būtina registracija. Komandas registruokite el. paštu uantanavicius@gmail.com. Registruodamiesi nurodykite komandos pavadinimą ir preliminarų komandos narių skaičių (iki 8 žmonių). 

 

Protmūšio kaina – 4 EUR žmogui. 
Pusė surinktų pinigų bus pervesta Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondui ir skirta Ukrainos muziejinių vertybių tyrimams bei restauravimui. 

 

 

Parodos uždarymo savaitgalio programa 

Parodos „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“ uždarymo savaitgalio metu lankytojai kviečiami dalyvauti išskirtinėje renginių programoje. Dalyvavimas renginiuose – įsigijus galerijos bilietą, spalio 13 d. lankytojo bilietas kainuos 1 Eur. 

 

 

Spalio 12 d., šeštadienį, nuo 11:30 val. iki 17 val. režisieriaus Shin’ichirô Watanabe serialo „Samurai Chanpurû“ (2004-2005) peržiūra 

Šeštadienį bus rodomos pirmos13 serialo serijų, likusios – sekmadienį. Seriale veiksmas žiūrovus nukels į XVIII a. pab. Japoniją, kur arbatinėje dirbanti padavėja Fuu išgelbsti du kardų meistrus Mugeną ir Jin nuo egzekucijos, kad šie padėtų jai surasti „saulėgražomis kvepiantį samurajų“. „Samurai Chanpurû“ pristatomas kaip samurajų kino, vesterno, komedijos ir kitų žanrų mišinys. Vienos serijos trukmė – 24 minutės.  

 

 

Spalio 12 d., šeštadienį, 17:30 val. parodos katalogo pristatymas 

Renginio metu Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius ir parodos kuratorius dr. Arūnas Gelūnas su menotyrininku, LNDM Nacionalinės dailės galerijos vyr. kuratoriumi Ernestu Parulskiu kalbėsis apie parodos tęsinius.  

 

Spalio 12 d., šeštadienį, 18:30 val. performansas „Shibari: įtampos ir harmonijos menas“ 

Japonų virvių meno shibari performansas žiūrovus pakvies dialogui su grožiu, paslaptimi ir didvyriškumu. Kūrinyje nagrinėjama subtili pusiausvyra tarp galios ir pažeidžiamumo, atspindinti gundančius, baisius ir dramatiškus Japonijos kultūros elementus, tiek praeityje, tiek dabartyje. Rišimo meistr* ir performanso atlikėj* pakvies galerijos lankytojus į intymų žmogaus formos, emocijų ir ryšio tyrinėjimą, vizualiai atkartojant nesenstančias meno formas.  

Renginys rekomenduojamas lankytojams nuo 14 metų. Performanso trukmė: 20-30 minučių.  

 

 

Spalio 13 d., sekmadienį, nuo 11:30 val. iki 17 val. režisieriaus Shin’ichirô Watanabe serialo „Samurai Chanpurû“ (2004-2005) peržiūra 

 

 

Spalio 13 d., sekmadienį, 12 val. balso dirbtuvės „Laukinis balsas“ vaikams ir suaugusiems su vokaliste, kompozitore ir balso terapeute Migloko 

Dirbtuvių metu lankytojai susipažins su vokalinėmis kvėpavimo technikomis, pasiners į žaismingą ir spontanišką dainavimo pratimų procesą ir kurti parodoje pamatytų meno kūrinių garsines improvizacijas. Edukacinis užsiėmimas yra grįstas sąmoningo dainavimo (mindful singing) principais: balso stygų apšilimu, diafragminiu kvėpavimu, muzikiniais žaidimais, skirtais pažadinti kūrybingumą bei atsipalaiduoti, dainomis, individualiomis ir grupės improvizacijomis, proceso aptarimu, vokaline, instrumentine meditacija bei muzikavimu drauge. Dalyvauti galima įsigijus edukacinį galerijos bilietą, būtina registracijahttps://forms.office.com/e/Dz1gYUeb6M 

 

 

Renginiai nemokami įsigijus galerijos bilietą. 

 

 

Renginiuose bus fotografuojama ir filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Šios nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti skelbiami socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidos priemonėse.   

Taip pat žiūrėkite

Paroda

Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukiyo-e iki XX-XXI a. mangos, anime ir sūpā furatto

Arūnas Gelūnas: „Japonijos popkultūra kviečia įžengti į svajonės teritoriją“

Galerija

Profesoriaus Tetsuya’os Ozakio paskaita „Pamėklės (yokai) ir šiuolaikinis Japonijos menas“. Fot. Vaidotas Aukštaitis

Parodos atidarymas

Naujausia paroda LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje atskleis XVII a. užgimusios popkultūros įtaką šiuolaikinių Japonijos kūrėjų vaizduotei