Paežerių dvare pristatomos Lietuvos dailės muziejaus parodos
2016 m. gegužės 21–rugsėjo 30 d.
2016 m. gegužės 21 d. atidarytame Paežerių dvare – trys Lietuvos dailės muziejaus parodos.
Vilnius ir vilniečiai Jono Kazimiero Vilčinskio „Vilniaus albume“
Albumo sudarytojas ir leidėjas Jonas Kazimieras Vilčinskis (1806–1885) kilęs iš Ukmergės pavieto. Mokėsi Troškūnų gimnazijoje, vėliau Vilniaus universitete studijavo mediciną, tobulinosi Paryžiuje, nuo 1831 m. dirbo gydytoju Varšuvoje. Dar studijų Vilniuje metais pradėjo kaupti meno kūrinius ir įvairias su Lietuvos praeitimi susijusias senienas. Būdamas Paryžiuje, domėjosi meniniu gyvenimu, lankė bibliotekas, muziejus. 1835 m. grįžęs į Lietuvą, visą savo laisvalaikį paskyrė savo krašto istorijos studijoms, domėjosi kultūros vertybių likimu, rašė švietimo ir meno klausimais. Matydamas nykstantį tėvynės kultūros paveldą, 1845 m. sumanė išleisti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros ir dailės paminklų vaizdų rinkinį, pavadintą „Album de Wilna“ („Vilniaus albumas“). Vilčinskio leidybinė veikla truko apie 40 metų, iki mirties 1885-aisiais.
„Vilniaus albumas“ spausdintas Paryžiuje, Lemersjė spaustuvėje, kurioje dirbo rinktiniai prancūzų litografai ir raižytojai. Albumas buvo leidžiamas serijomis, kurias sudarė sąsiuviniai. Buvo išleistos šešios nevienodo formato ir apimties serijos su daugiau kaip 350 grafikos kūrinių – litografijų, chromolitografijų, vario ir plieno raižinių.
Parodoje eksponuojami Vilniaus vaizdai – lyriškos nuotaikos, subtilaus kolorito, detalaus meistriško piešinio litografijos. Jos leidžia pažinti ne tik senąją miesto architektūrą, bet ir to meto dvasią. Svarbūs praeities pažinimui istorinių asmenybių atvaizdai, o gyvenamojo laikotarpio suvokimui – Vilčinskio amžininkų, Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų, portretai.
Rasa Adomaitienė
Gražiausi Vakarų Europos miestai, jų rūmai ir parkai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių
Lietuvos dailės muziejaus užsienio šalių grafikos rinkinyje gausu įvairių Europos miestų vaizdų, kuriuose daug dėmesio skiriama miestų panoramoms, būdingiems architektūros ansambliams, gamtos motyvams. Ypač vaizdingus miestų kraštovaizdžius XVIII a. viduryje Anglijoje kūrė trijų kartų graverių bei leidėjų dinastijos atstovai Džonas (1701–1779) ir Tomas (1712–1767) Boulzai. Šių menininkų rėžtukui priskiriama akvarele paspalvintų ofortų serija, kurią sudaro patys įspūdingiausi Vidurio Europos miestų perspektyviniai vaizdai. Juose galime pamatyti Londono, Paryžiaus, Amsterdamo, Romos, Venecijos, Florencijos ir kt. vietovių panoramas, kuriose akcentuojami stilingos istorinės architektūros pavyzdžiai, perteikiama aplinka, žavingos pastatų detalės, kasdieniais darbais užsiėmę miestiečiai. Ekspoziciją papildo brito Džono Donovelo (1723–1793) sukurti ir paspalvinti ofortai, perteikiantys priemiesčio vilos vaizdą bei Londono panoramą.
Parodoje eksponuojamose anglų meistrų kompozicijose dominuoja aiškus ir detalus piešinys, grakštus raižymo stilius, dėmesys stilingumui, puošnumui, visuotinai pripažintam skoniui. Ofortai, sukurti naujosios klasikos stiliumi, tarsi perkelia mus į tolimą istorinį laikotarpį, kai grafikos menas Anglijoje kilo į kokybiškai naują lygmenį, graviūros buvo itin mėgstamos, perkamos ir kaupiamos privačiuose kolekcininkų rinkiniuose, dažnose namų bibliotekose. Graviūrų komplektus su svečių šalių vaizdais, istorine architektūra rinkę miestelėnai taip patenkindavo nuolatinį naujų žinių ir kelionių poreikį; panašūs vaizdų albumai buvo itin populiarūs visuose visuomenės sluoksniuose.
Ilona Mažeikienė
NAPOLEONAS ORDA (1807–1883)
Kaip puikūs tavo dvarai, tėvyne…
Maironis
Dvarų istorija – neatsiejama kiekvienos tautos kultūros dalis. Mūsų krašto praeitis glaudžiai susijusi su dvarų kultūra. Senieji dvarų rūmai, pilys, rezidencijos yra svarbūs ir didingi šalies istorijos ženklai. Tai puikiai suprato Lietuvą savo tėvyne vadinęs XIX a. menininkas Napoleonas Orda.
N. Orda – romantizmo epochos dailininkas, kompozitorius, intelektualas, gyvenęs ir kūręs carų valdžios metais. Didelė to laikotarpio bajorijos dalis nostalgiškai ilgėjosi prarasto šalies valstybingumo ir priešinosi carinės Rusijos imperijos režimui, patyrė tremties negandas. N. Orda buvo vienas iš XIX a. II p. tautinio sąjūdžio įkvėpėjų, tikras savojo krašto patriotas. Nors pats lietuviškai beveik nešnekėjo, save laikė lietuviu. Daug metų praleidęs emigracijoje ir grįžęs į tėvynę, dailininkas visas jėgas atidavė LDK istorinės atminties išsaugojimui, jos unikalaus kultūros paveldo sklaidai.
N. Orda gimė 1807 m. vasario 19 d. Vorocevičiuose, netoli Pinsko (dab. Baltarusija). Kilęs iš bajorų šeimos ir pradinį išsilavinimą įgijęs namuose, mokėsi Svisločiaus gimnazijoje. Vėliau studijavo Vilniaus universiteto Matematikos ir fizikos fakultete, bet jo nebaigė – buvo pašalintas už dalyvavimą slaptoje studentų organizacijoje. Dailininkas buvo aktyvus 1831 m. sukilimo dalyvis. Norėdamas išvengti arešto ir tremties, jis išvyko į užsienį. Atsidūręs Paryžiuje, 1839 m. pradėjo lankyti prancūzų peizažo meistro Pierre’o Girard’o dailės studiją, o muzikos žinių sėmėsi iš kompozitoriaus Fryderyko Chopino. Visapusiškų meninių polinkių turėjęs N. Orda kūrė fortepijoninę muziką, polonezus, valsus. Paryžiuje jis susipažino su poetu Adomu Mickevičiumi ir kompozitoriumi Ferencu Lisztu. Pirmuosius piešinius N. Orda sukūrė 1840–1842 m. kelionių po Prancūziją metu.
1843 m. N. Orda vedė prancūzę Irène Bouglé, pradėjo dirbti Paryžiaus operos teatre. Po amnestijos sugrįžo į tėviškę. Prasidėjo dailininko kelionės po Volynės, Podolės, Minsko, Kijevo gubernijas. 1875 m. jis lankėsi dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Keliaudamas po buvusią LDK, skubėjo įamžinti nykstančias pilis, didikų rūmus, dvarus, bažnyčias, garsių to laikotarpio menininkų ir istorikų gimtines. N. Orda, pats turėjęs nuosavą dvarą, puikiai išmanė dvarų sodybų sandarą, menines jų ypatybes. Didikų rezidencijos dailininką žavėjo monumentalia klasikinio stiliaus architektūra. Didingus rūmų statinius jis dažnai komponavo panoraminėse erdvėse, vešlios gamtos apsuptyje. Vaizduodamas dvarų sodybas, siekė perteikti kuo išsamesnį vaizdą, todėl dažnai piešė jas net iš dviejų trijų apžvalgos vietų. Svarbus buvo ir reprezentacinis momentas, atspindintis savininko socialinę padėtį, atskleidžiantis jo estetinį skonį.
1875–1882 m. Varšuvoje, Maksymiliano Fajanso litografijos spaustuvėje, N. Orda savo lėšomis išleido 260 litografijų „Lenkijos istorinių vietovių albumą“ („Album widoków historycznych Polski“). Jo vaizdus pagal N. Ordos piešinius subtiliai ir meistriškai litografavo lenkų dailininkas Aloyzas Misierowiczius, peizažus pagyvindamas stafažo figūromis. Litografijos pasižymi lyriška nostalgiška nuotaika, joms būdingas minkštas piešinys, subtili šešėliavimo gradacija, lengvai tonuotas fonas. Albumą sudarė aštuonios litografijų serijos. N. Orda buvo numatęs tęsti savo albumą, bet dėl pablogėjusios sveikatos sumanymą teko nutraukti. Lietuvos dailės muziejuje yra sukaupta beveik visa pagal dailininko piešinius sukurtų litografijų kolekcija, o dauguma N. Ordos piešinių yra saugoma Krokuvos nacionaliniame muziejuje.
Edukacinėje parodoje eksponuojamos N. Ordos litografijų iš Lietuvos dailės muziejaus ir akvarelių, publikuotų V. Levandausko ir R. Vaičekonytės-Kepežinskienės monografijoje Napoleonas Orda. Senosios Lietuvos architektūros peizažai, kopijos. Parodos pagrindą sudaro dabartinėje Lietuvos teritorijoje esantys istorijos bei architektūros paminklai, ją papildo litografijos, vaizduojančios dvarų sodybas, kuriose gimė žymūs XIX a. poetai, rašytojai, kompozitoriai. Didžioji šių architektūros paminklų dalis neišliko iki mūsų dienų, todėl N. Ordos piešti architektūriniai peizažai šiandien yra didžiulė ikonografinė vertybė.
Rasa Adomaitienė
Virtuali paroda svetainėje www.limis.lt Napaleonas Orda (1807–1883)
