Australijos aborigenų, Naujosios Gvinėjos ir Indonezijos menas
Australijos aborigenų ir Okeanijos tautų pirmykščio meno rinkinį Lietuvai padovanojo Australijos lietuvių kultūrininkė, mokslininkė, kolekcininkė dr. Genovaitė Kazokienė. Keliaudama po aborigenų rezervatus ji surinko gausią bene seniausio pasaulyje meno kolekciją, kurios vertingiausia dalis – aborigenų tapyba ant eukalipto žievės. Tai XX a. dailininkų kūriniai, bet jų siužetai ir veikėjai atėję iš neatmenamų laikų gelmės – australų pasaulio sukūrimo mito, europiečių pavadinto sapnų laiku (Dreaming ir Dreamtime), kurio variacijas aborigenų gentys tūkstančius metų tobulintais simboliais kūrė ant uolynų, eukalipto žievės ir dykumų smėlio; dykumų paveikslus, per apeigas sudėliojamus iš spalvotų akmenėlių ir sutrintų uolų gabalėlių, nuo praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio aborigenai išmoko perkelti ant drobės ir sukūrė dabar pasaulyje aukštai vertinamą taškinės tapybos stilių, jo pavyzdžių pateikta ekspozicijoje.
Vertingą papuasų skulptūrų ir kaukių kolekciją Kazokienė surinko plaukdama vandeningomis upėmis per džiungles čiabuvių valtyse. Dėl baltiesiems nepakeliamo karšto drėgno klimato ir kanibalizmo Naujoji Gvinėja iki pat XX a. pabaigos liko menkai tepaliesta civilizacijos. Dauguma čia eksponuojamų protėvių atvaizdų buvo naudojami ritualuose kaip galingų dievybių buveinės, laikomi apeigų namuose ir įtaisomi valčių pirmagaliuose, kad gintų nuo piktųjų jėgų. Šios skulptūros ir kaukės papuasams buvo tarpininkai tarp gyvųjų ir mirusiųjų, jos buvo atsakingos už sėkmę kare, medžioklėje, meilėje. Dabar jos liudija ne tik žmonijos vaikystę menantį mitinį pasaulėvaizdį, bet ir tai, ką praradome veikiami civilizacijos. Afrikos meno ir Naujosios Gvinėjos skulptūrų bei kaukių stipri atvira raiška, perteikianti laukinėje gamtoje gyvenančio žmogaus pasąmonėje glūdintį nerimą, baimę, siaubą, iš esmės paveikė Europos dailės raidą ir tapo kubistų, ekspresionistų, siurrealistų ir kitų moderniųjų srovių plastinių ieškojimų šaltiniu. Praėjęs šimtmetis Australijos aborigenų ir Naujosios Gvinėjos menui atvėrė garsiausių pasaulio muziejų sales. O XXI a. negrįžtamai keičia šių autochtonų būtį ir buitį.
Tekstą parengė Julija Mušinskienė
Vilniaus g. 24, LT-01402 Vilnius
+370 5 250 5824
radvilu.rumai@lndm.lt