Nemokamo muziejų lankymo vasario paskutinį sekmadienį programa
Jau šį sekmadienį, vasario 25 d. Lietuvos nacionalinio dailės muziejus pakvies lankytojus nemokamai apsilankyti muziejaus padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir įdomiai praleisti paskutinį žiemos savaitgalį.
Taip pat vasario 23-25 d. keturi LNDM padaliniai – Nacionalinė dailės galerija, Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, Radvilų rūmų dailės muziejus – kvies lankytojus pasinaudoti programos „SU-MENĖK“ pasiūlymais ir su pigesniu lankytojo bilietu atrasti šiuolaikinio meno kūrinius, sudalyvauti edukacijose, ekskursijose.
O planuojančius leisti savaitgalį Vilniaus knygų mugėje, LNDM kviečia apsilankyti muziejaus stende ir nepraleisti renginių: penktadienį, 16 val. „Litexpo“ 5.1 salėje leidinio „Vilniečių albumas. 20 esė ir 150 vaizdų Vilniui“ pristatymas, šeštadienį 13 val. „Litexpo“ 1.3 konferencijų salėje diskusija apie knygą „Žibuntas Mikšys. „Kad būt sugrįžtama“, 20 val. 1.3 salėje „Lygtis su nežinomaisiais. Lietuvos dailininkai Vokietijoje nuo 1945 m. iki dabar“ pristatymas.
Nemokamo savaitgalio nuolaidos netaikomos ekspozicijai „Šedevro kambarys. Franso Halso evangelistai iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus kolekcijos“ LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje.
Atsisveikinimas su trimis parodomis LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje
Vasario 25 d. lankytojai turės paskutinę galimybę LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje išvysti Julijono Urbono instaliaciją „Planeta iš žmonių“ ir tarptautinę keramikos parodą „Puodukas 2023“.
Menininkas Julijonas Urbonas kartu su Lietuvos erdvės agentūra (LEA) projektą „Planeta iš žmonių“ pristatė 17-oje Venecijos architektūros bienalėje. Šioje meninėje-mokslinėje galimybių studijoje J. Urbonas ne tik tyrinėja realias galimybes perkelti savo kūnus į kosminę niekumą, kur dėl specifinių sąlygų jie imtų vienas kitą traukti. Menininkas klausia, kokių socialinių, politinių ir kultūrinių pasekmių turėtų tokia kosminė programa; ką reiškia žemiškoji prigimtis ir kur veda kosmoso kolonizavimas ir privatizavimas, jo tarša ir teisėkūra. Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui padovanotą kūrinį aplankė daugiau nei dešimt tūkstančių lankytojų.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje pristatytoje IV-ojoje tarptautinėje mažųjų formų keramikos parodoje „Puodukas 2023“ pristatomi 52 autorių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos, Ukrainos ir Brazilijos darbai. Parodai kūrinius pateikė ne tik daugiamečiai savo srities profesionalai, įvairių vietinių ir tarptautinių parodų prizininkai, gerai atpažįstami keramikos meno žiūrovams, bet ir savo kelią dar tik pradedantys jaunieji menininkai – Vilniaus dailės akademijos studentai.
Lankytojai taip pat kviečiami iki vasario 29 d. pamatyti parodą „Dailieji amatai iš Japonijos Tohoku regiono“, kuri kovo mėnesį išvyks į Rygą. Ryuichi’io Matsubara’os kuruota paroda pristato 2011 m. nuo žemės drebėjimo ir cunamio nukentėjusio Tohoku regiono taikomosios dailės kūrinius. Lankytojai supažindinami su išskirtiniu šio regiono menų ir amatų paveldu: keramikos, tekstilės, metalo, medžio, bambuko ir kitais dirbiniais, taip kviečiant atrasti šiame regione puoselėjamas aukšto lygio tradicinių amatų technikas bei nuo seno Japonijoje naudojamų kasdienių reikmenų funkcionalų grožį.
Paskutinės dienos apsilankyti menininkų Igorio ir Svetlanos Kopystianskių kūrybos parodoje LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje
JAV konceptualaus meno kūrėjų Igorio ir Svetlanos Kopystianskių pačių menininkų specialiai muziejaus erdvėms parengtoje retrospektyvoje pristatomi darbai, sukurti kiekvieno individualiai iki persikėlimo į Vakarus, ir bendra kūryba jau emigravus. Parodoje lankytojai išvys fotografijas, darbus ant popieriaus, drobės, objektus, videokūrinius. Ekspozicijoje rodomi filmai „Piešiant baltą liniją“ (1979), „Dviguba iliuzija“ (2008), „Rožinė ir balta“ (2006) ir „Puodelis kavos“ (2019) – pirmąkart pristatomi Lietuvoje. Pernaudodami televizijos ir kino medžiagą (Alfredo Hitchcocko, Ingmaro Bergmano, Jean-Luco Godard’o ir kitų režisierių filmus), menininkai kuria netikėtas, intensyvias ir naujas kinematografines patirtis. Paroda lankytojų lauks iki vasario 29 d.
Kupina žinių bei įspūdžių nemokamo sekmadienio programa laukia šiuose Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padaliniuose:
Vilniaus paveikslų galerijoje:
„Nepažintas senųjų knygų pasaulis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“
„Svetimas tapęs savu: daugialypis meninio Vilniaus veidas“
„Senieji meistrai iš Ukrainos muziejų. Lvivo nacionalinė Boryso Voznyckio dailės galerija“
„Prisikėlęs Kristus“ ir kiti religinės dailės kūriniai“
Nacionalinėje dailės galerijoje:
„Vilniaus dailė muziejuose. 1939–1944“
„Vis dar meilė besaikiam gyvenimui“
Nuolatinė XX a. II pusės – XXI a. Lietuvos dailės ekspozicija
Radvilų rūmų dailės muziejuje:
Algirdo Šeškaus tapybos darbų paroda „Nendrės skaitymas“
Audriaus Novicko autorinė paroda „Lauko klostės“
„Igorio ir Svetlanos Kopystianskių kūrybos paroda“
„Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai. XVI–XIX a. Vakarų Europos tapyba iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių“
„Nuostabieji karo pabėgėliai. XVI–XVIII a. Vakarų Europos tapybos šedevrai iš Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos rinkinių“
Vytauto Kasiulio dailės muziejuje:
„Žibuntas Mikšys. Kad būt sugrįžtama“
„Lygtis su nežinomaisiais. Lietuvos dailininkai Vokietijoje nuo 1945 m.“
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje:
„Dailieji amatai iš Japonijos Tohoku regiono“
IV-oji tarptautinė mažųjų formų keramikos paroda „Puodukas 2023“
Interaktyvi Julijono Urbono instaliacija „Planeta iš žmonių“
Palangos gintaro muziejuje:
„Mūsų gyslomis teka gintaras“
Nuolatinė gintaro ekspozicija „Nuo gintaro susidarymo iki unikalių šiuolaikinių gintaro dirbinių“
Prano Domšaičio galerijoje, Klaipėdoje:
Atnaujinta nuolatinė Prano Domšaičio kūrybos ekspozicija „Visada kelyje“
„Atodangos. Tapatybės paieškos Lietuvos fotografijoje“
„Kasdienybės liudininkai. Natiurmortas kaip laikmečio re(de)konstrukcija“
„Karl Eulenstein (1892–1981). Sugrįžęs į Klaipėdą“
Laikrodžių muziejuje, Klaipėdoje:
Instaliacija „Kasdienos“
„Laikrodžių konstrukcijų istorija ir laikrodžių formų raida nuo renesanso stiliaus iki moderno“