(Ne)akademikas. Boleslovas Ruseckas (1824–1913)
2024 m. gegužės 7 – spalio 20 d.
Talentingas, daugiabriaunis ir nepelnytai pamirštas Boleslovas Ruseckas (Bolesław Rusiecki, 1824–1913) – 200-ųjų gimimo metinių proga Vilniaus paveikslų galerija pristato per aštuonias ekspozicijos sales nusidriekusią gyvenimo ir kūrybos retrospektyvą. Lankytojas supažindinamas su dailininko asmenybe, kūrybinio kelio pradžia, studijomis Peterburge, Italijos laikotarpiu, meninių sprendimų paieška ir rezultatais, visuomenine, gyvenimo ir kūrybos erdve, sukaupta turtinga tapybos darbų kolekcija ir atminimo ženklais.
Įkvėpimą, grožį, kurį, dailininko žodžiais tariant, „norėtųsi praryti akimis“, Ruseckas matė visur – mylimosios veide, Italijos valstiečių figūrose, Vilniaus kiemeliuose ir seno miško lapijoje. Jis gyveno daile. Net ir užvėręs studijos duris, gilinosi į meno istoriją, ypač žavėjosi senaisiais italų meistrais, nazarėnų kūryba, o amžininkų buvo laikomas geriausiu Vilniaus meno mokyklos ekspertu, vadinamas profesoriumi. Rinko žinias ne tik apie mėgstamus autorius, bet ir pačius kūrinius, jų fotografijas.
Vis dėlto, žvelgiant į dailininko kūrybinį palikimą, laiškus, kasdienybės ženklus, ryškėja įtampa, kurios išvengti, matyt, buvo neįmanoma. Nuo mažų dienų ugdytas mylinčio tėvo, vieno žymiausių XIX a. Lietuvos tapytojų Kanuto Rusecko (Kanuty Rusiecki, 1800–1860), Boleslovas sunkiai vadavosi iš autoriteto šešėlio. Dviprasmiškas buvo ir santykis su dailininko akademiko karjera, kurios taip troško. Išsilavinimo ir asmeninės dailės sampratos prasme Rusecką galima laikyti akademinės krypties atstovu, nors pastangos pelnyti akademiko vardą vis baigdavosi nesėkme, o įprastos akademikams daugiafigūrės kompozicijos sekino. Kita vertus, vos atitrūkęs nuo griežtų taisyklių, į kurias neretai pats save spraudė, kūrybinį polėkį išlaisvindavo ir didį malonumą patirdavo kurdamas peizažus ar nedidelio formato portretus, lengvus, gyvybingus eskizus. Būtų galėjęs tapti puikiu peizažistu.
Ši akademinės ir laisvos, jautrios rankos dermė (o gal konfliktas), gyvenimo sukrėtimai ir patirtys subrandino įdomų, įvairialypį kūrėją, neabejotinai nusipelniusį atidaus žvilgsnio ir įvertinimo.
Organizatorius LNDM Vilniaus paveikslų galerija
Parodos kuratorės: Aistė Bimbirytė, Gabija Kasparavičiutė-Kaminskienė, Dalia Tarandaitė, Joana Vitkutė
Architektūra MOA
Dizainerė Elena Kanarskaitė
Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Informacinis partneris „LRT Plius“
Rėmėjas „Audėjas“
Partneriai: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus, Krokuvos nacionalinis muziejus, Varšuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, dr. Jaunius Gumbis, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Adresas: Didžioji g. 4, LT-01128 Vilnius
Tel. / faks. +370 5 261 1685
vpg@lndm.lt
