Napoleonas Orda (1807–1883)

2016 m. gegužės 18–rugsėjo 4 d. Kretingos muziejuje

Kaip puikūs tavo dvarai, tėvyne…
Maironis

 

 

Dvarų istorija – neatsiejama kiekvienos tautos kultūros dalis. Mūsų krašto praeitis glaudžiai susijusi su dvarų kultūra. Senieji dvarų rūmai, pilys, rezidencijos yra svarbūs ir didingi šalies istorijos ženklai. Tai puikiai suprato Lietuvą savo tėvyne vadinęs XIX a. menininkas Napoleonas Orda.

 

N. Orda – romantizmo epochos dailininkas, kompozitorius, intelektualas, gyvenęs ir kūręs carų valdžios metais. Didelė to laikotarpio bajorijos dalis nostalgiškai ilgėjosi prarasto šalies valstybingumo ir priešinosi carinės Rusijos imperijos režimui, patyrė tremties negandas. N. Orda buvo vienas iš XIX a. II pusės tautinio sąjūdžio įkvėpėjų, tikras savojo krašto patriotas. Nors pats lietuviškai beveik nešnekėjo, save laikė lietuviu. Daug metų praleidęs emigracijoje ir grįžęs į tėvynę, dailininkas visas jėgas atidavė LDK istorinės atminties išsaugojimui, jos unikalaus kultūros paveldo sklaidai.

 

N. Orda gimė 1807 m. vasario 19 d. Vorocevičiuose, netoli Pinsko (dab. Baltarusija). Kilęs iš bajorų šeimos ir pradinį išsilavinimą įgijęs namuose, mokėsi Svisločiaus gimnazijoje. Vėliau studijavo Vilniaus universiteto Matematikos ir fizikos fakultete, bet jo nebaigė – buvo pašalintas už dalyvavimą slaptoje studentų organizacijoje. Dailininkas buvo aktyvus 1831 m. sukilimo dalyvis. Norėdamas išvengti arešto ir tremties, jis išvyko į užsienį. Atsidūręs Paryžiuje, 1839 m. pradėjo lankyti prancūzų peizažo meistro Pierre’o Girard’o dailės studiją, o muzikos žinių sėmėsi iš kompozitoriaus Fryderyko Chopino. Visapusiškų meninių polinkių turėjęs N. Orda kūrė fortepijoninę muziką, polonezus, valsus. Paryžiuje jis susipažino su poetu Adomu Mickevičiumi ir kompozitoriumi Ferencu Lisztu. Pirmuosius piešinius N. Orda sukūrė 1840–1842 m. kelionių po Prancūziją metu.

 

1843 m. N. Orda vedė prancūzę Irène Bouglé ir pradėjo dirbti Paryžiaus operos teatre. Po amnestijos sugrįžo į tėviškę. Prasidėjo dailininko kelionės po Volynės, Podolės, Minsko, Kijevo gubernijas. 1875 m. jis lankėsi dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Keliaudamas po buvusią LDK, skubėjo įamžinti nykstančias pilis, didikų rūmus, dvarus, bažnyčias, garsių to laikotarpio menininkų ir istorikų gimtines. N. Orda, pats turėjęs nuosavą dvarą, puikiai išmanė dvarų sodybų sandarą, menines jų ypatybes. Didikų rezidencijos dailininką žavėjo monumentalia klasikinio stiliaus architektūra. Didingus rūmų statinius jis dažnai komponavo panoraminėse erdvėse, vešlios gamtos apsuptyje. Vaizduodamas dvarų sodybas, siekė perteikti kuo išsamesnį vaizdą, todėl dažnai piešė jas net iš dviejų trijų apžvalgos vietų. Svarbus buvo ir reprezentacinis momentas, atspindintis savininko socialinę padėtį, atskleidžiantis jo estetinį skonį.

 

1875–1882 m. Varšuvoje, Maksymiliano Fajanso litografijos spaustuvėje, N. Orda savo lėšomis išleido 260 litografijų „Lenkijos istorinių vietovių albumą“ („Album widoków historycznych Polski“). Jo vaizdus pagal N. Ordos piešinius subtiliai ir meistriškai litografavo lenkų dailininkas Aloyzas Misierowiczius, peizažus pagyvindamas stafažo figūromis. Litografijos pasižymi lyriška nostalgiška nuotaika, joms būdingas minkštas piešinys, subtili šešėliavimo gradacija, lengvai tonuotas fonas. Albumą sudarė aštuonios litografijų serijos. N. Orda buvo numatęs tęsti savo albumą, bet dėl pablogėjusios sveikatos sumanymą teko nutraukti. Lietuvos dailės muziejuje yra sukaupta beveik visa pagal dailininko piešinius sukurtų litografijų kolekcija, o dauguma N. Ordos piešinių yra saugoma Krokuvos nacionaliniame muziejuje.

 

Edukacinėje parodoje eksponuojamos N. Ordos litografijų iš Lietuvos dailės muziejaus ir akvarelių, publikuotų V. Levandausko ir R. Vaičekonytės-Kepežinskienės monografijoje „Napoleonas Orda. Senosios Lietuvos architektūros peizažai“, kopijos. Parodos pagrindą sudaro dabartinėje Lietuvos teritorijoje esantys istorijos bei architektūros paminklai, ją papildo litografijos, vaizduojančios dvarų sodybas, kuriose gimė žymūs XIX a. poetai, rašytojai, kompozitoriai. Didžioji šių architektūros paminklų dalis neišliko iki mūsų dienų, todėl N. Ordos piešti architektūriniai peizažai šiandien yra didžiulė ikonografinė vertybė.

 

Rasa Adomaitienė