Muziejų naktis
Liepos 3 d. Lankymas nemokamas!
Radvilų rūmų dailės muziejus
Vilniaus g. 24, Vilnius, tel. (8 5) 262 0981
Dirbs nuo 18 iki 24 val.
Veiks parodos:
„Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“ iš Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui dovanotos Vladimiro Tarasovo kolekcijos
„Oleksandras Bohomazovas. Kūrybinė laboratorija“ iš Ukrainos nacionalinio dailės muziejaus ir Nacionalinio kultūros ir meno muziejaus komplekso „Meno arsenalas“ rinkinių
Oleksandras Bohomazovas (1880–1930) – žymus Ukrainos avangardistas, meno teoretikas, pedagogas. Kritikų vadintas „maištinguoju kubofuturistu“ dailininkas iškyla pirmosiose avangardinio meno gretose, šalia Kazimiro Malevičiaus, Vasilijaus Kandinskio, Michailo Larionovo ir kitų dailės reformatorių. Unikalūs, drąsūs, temperamentingi O. Bohomazovo kūriniai ir inovatyvūs teoriniai darbai ne tik žavėjo amžininkus, bet ir įkvėpė vėlesnes kūrėjų kartas. Ukrainiečių dailininko kūryba tapo ryškia pasaulio kultūros dalimi ir šiandien jo vardas minimas tarp didžiųjų XX a. tapybos meistrų.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejus
Arsenalo g. 3A, Vilnius, tel. (8 5) 212 1813, 262 8080
Dirbs nuo 18 iki 24 val.
Veiks parodos:
Eglės Ridikaitės tapybos paroda „Link“
„Baltų kandžių“ tekstilės paroda „Rytai vakaruose“
„Balsuojanti tauta – tautos balsas“. Šveicarų balsavimo plakatai nuo 1918 m. iki šių dienų
Nacionalinės premijos laureatės tapytojos Eglės Ridikaitės parodoje siūlome atkreipti dėmesį į darbų ciklą „Kultūringos grindys“. Šiose drobėse atsiveria Vilniaus šimtmečio istorija – ypatingas grožio pajautimas, būdingas XIX a.–XX a. pirmos pusės Vilniaus gyventojui. Ciklo „Kultūringos grindys“ idėja atkurti grindų kompozicijas, perkeliant jas ant sienų, menininkei gimė vaikščiojant po Vilnių, matant tuščius ir apleistus senuosius pastatus. Naktis muziejuje dar daugiau sustiprins įspūdį ir leis plačiai išsiskleisti fantazijai.
„Baltų kandžių“ parodoje „Rytai vakaruose“ siūlome atkreipti dėmesį į instaliaciją „Šventė“. (Instaliacija iš veltų objektų; vaizdo filmas – performansas „Prie upės“, operatorius Tomas Andrijauskas).
Meno kūrinyje „Šventė“ atkuriama archajinė bendrystės tradicija, kuri daugelyje pasaulio kultūrų dažnai yra susijusi su susitikimu ir valgymu prie vieno stalo. Valgymas – intymus veiksmas, jei vyksta kartu – ypatingo artumo išraiška. Įvairiausiose kultūrose maistas, valgymas sykiu yra ir religinis aktas (tai patvirtina gausybė iki šių dienų išlikusių ritualų, maisto aukojimo papročių).
Sakralumo nuotaika sąmoningai sukurta videofilme, kuriame užfiksuotas menininkių susitikimas prie daugiakultūrio vaišių stalo. Šimtamečių liepų pavėsyje, šešių baltai apsirengusių jaunų moterų dalinimasis maistu, valgymo, šnekučiavimosi, šventimo procesas, sėdint prie balta linine staltiese papuošto, gausybe patiekalų nukloto stalo, atkuria laikus, kai susirinkimas aplink jį suvienydavo gyvuosius ir mirusius. Dalinimasis maistu asocijuojasi su mintimis apie ypatingą atmosferą, ypatingą būtį, veiksmą, energija ir informacija, kuri perduodama per meno kūrinį, nes menas – taip pat maistas, tik dvasinis.
Vytauto Kasiulio dailės muziejus
A. Goštauto g. 1, Vilnius, tel. (8 5) 261 67 64
Dirbs nuo 18 iki 24 val.
Veiks parodos:
„Įminti Paryžių: Cité Internationale des Arts rezidencijos istorijos“
„Nežinomas Juozapas Jurkūnas. Sedūnai–Leningradas“
„Vaclovas Ratas. Anapus pusiaujo“
Parodoje „Įminti Paryžių: Cité Internationale des Arts rezidencijos istorijos“ lankytojų laukia įvairialypių įspūdžių ekspozicija – čia rasite daug biografinių fragmentų, dienoraščių, asmeninių išpažinčių. Galbūt reikės ne tik įsižiūrėti, bet ir įsiskaityti, įsiklausyti, norint pajusti prancūziškos kultūros persmelktą meno troškulį.
Susipažinti su Sidabro amžiaus aplinka tuometiniame Leningrade kviečia paroda „Nežinomas Juozapas Jurkūnas. Sedūnai–Leningradas“. Parodos organizatoriai kviečia leistis į įsivaizduojamą Jurkūno gyvenimo kelionę, kurios maršrutą šiandien leidžia rekonstruoti su jo gyvenimu susiję archyviniai dokumentai, artimiausių draugų prisiminimai, o labiausiai – išlikusi ar per stebuklą išsaugota jo literatūrinė ir meninė kūryba. Atverkime sudužusio laiko skeveldrų prikimštus atminties lagaminus ir bent pamėginkime atkurti regimybę, kvapą, šlamesį tos ypatingos atmosferos, kurioje gimė ir išsiskleidė talentingo žmogaus gyvenimas.
Vaclovo Rato (1910–1973) gyvenimas ir kūrybos kelias driekiasi per kelis žemynus: nuo Europos iki Australijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, visur palikdamas ryškų pėdsaką, o ypač – anapus pusiaujo. Išsamiai susipažinti su dailininko kūryba muziejus kviečia parodoje „Vaclovas Ratas. Anapus pusiaujo“.
Vilniaus paveikslų galerija
Didžioji g. 4, Vilnius, tel. (8 5) 212 42 58
Dirbs nuo 18 iki 24 val.
Veiks paroda
„Sakralusis Vilnius: piligrimų kelias nuo Aušros vartų iki Kalvarijų“
Paroda pristato piligrimų kelyje buvusių šventovių ir koplyčių ikonografiją, kviečia apžiūrėti įvairius meno kūrinius, susijusius su Vilniaus sakraline architektūra. Per meno kūrinius bandoma atskleisti buvusį Kalvarijų kraštovaizdžio žavesį ir pristatyti iki šiol ne tik plačiajai visuomenei, bet ir krikščioniškojo paveldo tyrinėtojams mažai žinomus sakralinio meno kūrinius, išgelbėtus iš sovietmečiu susprogdintų Kalvarijų koplyčių, Šnipiškių koplytėlės bei kitų vietų.
Palangos gintaro muziejus
Vytauto g. 17, Palanga, tel. (8 460) 513 19
Dirbs nuo 10 iki 24 val.
Veiks ekspozicija ir parodos:
Benedikto Henriko Tiškevičiaus istorinių fotografijų paroda „Nenuilstamos horizonto paieškos, arba Keliautojo dienoraštis“
Vitos Pukštaitės-Bružės juvelyrikos paroda „Po saule“
XVIII a. ofortų paroda „Vakarų Europos miestai, jų rūmai ir parkai“ iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių
Palangos gintaro muziejaus nuolatinė ekspozicija atveria grafų Tiškevičių gyvenimo Palangoje paslaptis, lankytojai gali pasigrožėti didžiuliais gintaro gabalais, Baltijos aukso gabalėliuose pamatyti 50 milijonų metų amžiaus gyvūnijos ir augalijos pavyzdžių. Ekspozicijos pažiba –3,524 kg sveriantis Saulės akmuo, o apie savo keliones po pasaulį byloja įžymusis driežo inkliuzas.
Koplyčioje veikia metalo menininkės Vitos Pukštaitės-Bružės personalinė paroda – juvelyrinė instaliacija „Po saule“, kurioje eksponuojami specialiai šiai parodai sukurti naujausi autorės darbai – metalo meno ir autorinės juvelyrikos objektai iš gintaro, emalio, vario, sidabro, geležies, mamuto kaulo ir kitų medžiagų.
Nuo rūmų terasos galima pasigėrėti naktiniu Birutės parku, mėgaujantis arbatos ar kavos puodeliu – veikia kavinė. Vakare, įjungus apšvietimą, rūmai ir parkas nušvinta įvairiomis spalvomis.
Laikrodžių muziejus
Liepų g. 12, Klaipėda, tel. (8 46) 410 413
Dirbs nuo 18 iki 22 val.
Muziejų naktį Klaipėdos laikrodžių muziejus kviečia lankytojus aplankyti atnaujintą ekspoziciją.
Antro aukšto ekspozicija pasakoja ne tik atskirų epochų laikrodžių istoriją, bet ir paslaptingoje prietemoje skleidža vis kitas spalvas, garsus, paslaptis… Renesanso salė atskleidžia Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Žygimanto Senojo ir jo sūnaus Žygimanto Augusto laikų laiko skaičiavimo istoriją, o nuo sienos žvelgia Renesanso genijaus Tiziano „Dangiškosios ir žemiškosios meilės“ personažai; Baroko epochos laikrodžiai, baldai, paveikslai leidžia pasijusti kaip prancūzų Versalyje; Rokoko epochos eksponatai „nuveda“ į Europos porceliano sostinę Meiseną; parodų salė stebina originalia pasauline „Porceliano dailės magija“.
Muziejaus parke veikiantys saulės laikrodžiai parodo tikrąjį Klaipėdos laiką, o „Istoriniai laiko žaidimai“ leidžia išbandyti akies taiklumą, rankų miklumą ir ne tik…
Prano Domšaičio galerija
Liepų g. 33, Klaipėda, tel. (8 46) 410 412
Dirbs nuo 18 iki 23 val.
Veiks nuolatinė ekspozicija ir ilgalaikės parodos:
„Vytautas Kašuba (1915–1997). Žmogaus misterija“
„Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje“. XIX–XX a. I pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio
„Dionyzo Varkalio kolekcija“ iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX–XX a. taikomosios dailės rinkinio
Veiks naujos parodos:
„Henrikas Šalkauskas (1925–1979). Kūrybos paroda“ iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių
„Eva Kubbos. Tarp horizontų“ iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių
„Vytautas Valius (1930–2004). Jausti savo žemę…“
Vytautas Valius – plataus raiškos diapazono XX a. antros pusės kūrėjas, Lietuvos Respublikos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius. Autorius sukūrė daugybę grafikos, tapybos, freskos kūrinių, iliustravo knygas, kūrė scenografijas, muziką, tekstus. Parodoje Prano Domšaičio galerijoje galima susipažinti su menininko kūrybos istorija ir išvysti dar nematytus kūrinius.
Pamario galerija
L. Rėzos g. 3, Juodkrantė, Neringa, tel. (8 469) 533 23
Dirbs nuo 18 iki 22 val.
Veiks paroda
„Nomeda Saukienė. Mažoji retrospektyva“
„Jautrus, trapus, egzistencialistinės nuojautos ir fatališkumo kupinas gyvų ir lyg jau bemirštančių būtybių santykis, glaudus ryšys su žemiška gamtos materija – vienas ryškiausių dailininkės kūrybos bruožų, apibendrinančių trisdešimties metų laikotarpį. Jos tapybos darbuose žaliasis guolis panašus į jaukų prieglobstį ir pinkles, tarp kurių atsidūrusios žmogiškos arba gyvūniškos būtybės gyvena gyvenimą simbolių ir metaforų prisodrintame nežinomos pasakos laike.“ (Parodos kuratorė Ramutė Rachlevičiūtė).
