Mantas Lesauskas. Peripheria x Cor

2024 m. gegužės 24 − rugpjūčio 25 d.

Ar ištekliai beatodairiškai paklūsta jų išgavėjams ir naudotojams? Ar daiktai tėra žmogiškosios būties fonas − sukurti ir padėti laukti, kol bus užpildyti svetima valia judėti, veikti, būti vertingais arba nereikalingais? Kitokius, netikėtus atsakymus į šiuos klausimus siūlo dizaineris ir tyrėjas Mantas Lesauskas (gim. 1984 m.), Gintaro muziejuje surengtoje personalinėje parodoje „Peripheria x Cor“ pristatantis dizaino objektus, gimusius jo atlikto gintaro meninio tyrimo pagrindu.

Kūrinius, jų ekspozicijos architektūrą ir pačią parodos erdvę lyg inkliuzą gaubiančius Tiškevičių rūmus sieja gintaro paveikumo gija. Egipto faraonai, graikai, romėnai, viduramžių ir vėlesnių laikų Europos elitas, dar vėliau − imperijos bei okupaciniai režimai gintaru ne tik puošė ir puošėsi, bet ir ekspansyviai naudojo kaip politinių tikslų siekimo ir statuso įtvirtinimo priemonę. Galios centrai siurbė į save išteklius, istoriniuose šaltiniuose įrašydami kadaise tolima periferija laikytus gintaringus Baltijos jūros krantus ir mūsų protėvių gentis.

Gintaro išteklių ribotumas ir teritorinis apibrėžtumas augino jo vertę, įkvėpė ritualines praktikas, brėžė istorinius ir kultūrinius vektorius bei maitino totalitarinių ideologijų galios mašinas. Geologiškai kukliai apibrėžiamas tiesiog kaip suakmenėjusi derva, gintaras neapsiriboja vien mokslinio smalsumo trauka. Aplink jį telkėsi istoriniai naratyvai, brangakmenio šleifas, kolonijinės praktikos bei tautinės tapatybės paieškos. Dėka tokios tirštos prasminės įkrovos M. Lesauskas gintarą pelnytai vadina aktyviai veikiančia medžiaga (angl. agency of things). Parodoje jis kviečia žiūrovą galvoti per materijas: atskleisti įvairiapusiškesnes medžiagų egzistavimo prielaidas, svarstyti apie medžiagų ir daiktų parankumą bei priešinimąsi jam.

Mąstant fenomenologiškai, medžiagų (ir daiktų) parankumas nepalieka spragų žvelgti į jas kitaip, negu į žmogaus rankomis lydomą metalą, gludinamą akmenį ar skaptuojamą medį. Mechanizuoti žmogaus tęsiniai tūkstančiuose pasaulio taškų net ir šią sekundę nesustabdomai sukasi − siurbia, gremžia, kasa, kerta, smulkina, rūšiuoja ir pakuoja, rodos, beveidę išteklių masę. Tačiau M. Lesauskas siūlo kitokią prieigą prie, rodos, mums besąlygiškai paklūstančių medžiagų. Dialogą su gintaru jis vysto pasitelkęs medžiagos tardymo (angl. interrogation) metodą. Dizaino srityje tai leidžia atsitraukti nuo stereotipų, atskleisti naujus medžiagos rakursus, rasti pagrindą gilesnei kūrybinei refleksijai ir meniniams ieškojimams, peržengiantiems paviršinių nuostatų ribas.

Šia menine-moksline gintaro studija M. Lesauskas kviečia permąstyti periferijos ir centro santykio aktualumą šiandienos žmogaus akimis. Parodos objektuose jis derina skirtingos geografinės kilmės gintarus su jiems estetiškai giminingomis medžiagomis: kvapiosiomis dervomis, mineralais, natūralios kilmės lateksu. Iš pažiūros ritualinius artefaktus primenantys objektai elegantiškai rodo parankiąsias savo puses − laikyti žvakę, laikyti knygą, laikyti duoną. Tačiau visas savo spektro spalvas jie atskleis tiems, kurie leisis būti pakviestas į įžvalgiai jautrų gintaro tardymą.

Parodos koordinatorė Regina Makauskienė
Parodos tekstų autorė Greta Babarskaitė
Idėjos autorius Mantas Lesauskas
Grafikos dizainas Indrė Klimaitė (Klimaite Klimaite)
Fotografas Darius Petrulaitis
Redaktorė Ilona Čiužauskaitė