XVIII a. II pusėje Klaipėdos turtingieji miestelėnai, gyvenę dabartinės Liepų g. pradžioje, pradėjo statytis užmiesčio vilas. 1768 m. sklypų savininkų sąrašuose pirmuoju sklypo savininku įvardytas finansininkas Hofmanas (Hoffman), kuris XVIII a. pabaigoje sklypą pardavė vienam turtingiausių Klaipėdos patricijų Johanui Simpsonui (Johan Simpson). Ilgą laiką šis sklypas nebuvo užstatytas ir tik apie 1820 m. jame pagal nežinomo anglų architekto projektą J. Simpsonas pastatė nedidelę užmiesčio vilą.
1855 m. namas atiteko naujam šeimininkui – medicinos mokslų daktarui Johanui Augustui Mutrėjui (Johan August Mutray). Šiame name jis gyveno iki mirties – 1872 metų. Kas buvo namo savininku po gydytojo mirties iki 1913 m., duomenų neišliko.
1913 m. namas jau priklausė bankininkui Johanui Hiršbergeriui (Johan Hirschberger).
Yra pagrindo manyti, kad jam šeimininkaujant buvo atlikta namo rekonstrukcija. Pastato antrame aukšte J. Hiršbergeris buvo įkūręs banką. Pats iki 1924 m. su šeima gyveno namo pirmame aukšte.
1924–1929 m. adresų knygose kaip šio pastato savininkas nurodomas „fabriko direktorius“ Jozefas Krauzė (Jozef Kraus).
1931 m. namą ir sklypą išpirko Lietuvos valstybė ir čia įkūrė Žemės banką. Banko tikslas buvo padėti lietuviams valstiečiams išsilaisvinti iš trumpalaikių skolų. Šis bankas rėmė ne tik valstiečius, bet ir Klaipėdos krašto žvejus. Tuo laikotarpiu su šiuo adresu siejami du asmenys: banko direktorius Šernas ir vicedirektorius Kybrancas.
1939 m. vokiečiams užėmus Klaipėdą, Žemės bankas buvo uždarytas.
1942 m. adresų knygoje rašoma, kad namas priklausė miesto bendruomenei ir jame buvo kambarys, skirtas jaunimui muzikuoti. Pastate tuo laikotarpiu buvo įregistruotas vienintelis gyventojas – p. Doring.
1945 m., pasibaigus karui, pastate įsikūrė Klaipėdos pionierių ir moksleivių namai.
1984 m. liepos 27 d. Klaipėdoje, restauravus namą, įsikūrusį adresu Liepų g. 12, atidarytas Laikrodžių muziejus.
LNDM informacija
Atnaujinta: 2023-05-23
