Linas Jusionis. Žingsnių skaičiavimas

Keli, keliolika, o gal ir keliasdešimt žingsnių pirmyn, o tada tiek pat ar vos mažiau atgal. Veiksmas vėl kartojamas. Žingsnių daugiau, tiek pat,  mažiau? O gal jie visai neskaičiuojami? Judi erdve lėtai besidairydamas ar nekantriai laukdamas. Toks laukimo, mąstymo, nuobodžiavimo ar visų šių būsenų persipynimo ritualas. Uždara besikartojanti struktūra, kuri neišvengiamai tuoj bus nutraukta.

 

Sugrįžti į tą pačią vietą, kur kažkada seniau jau buvai. Viskas tarsi beveik taip pat. Žvelgi į banguojančią jūrą, kuri visada tokia pati, bet tavo žvilgsnis gal jau kiek pakitęs. Matuoji tą kismą.  Kažkuo pasidžiaugi, bet kažko ir ilgiesi. Gal norėtųsi pakartoti tą momentą, kai čia buvai anksčiau, bet negali. Kiekvienąkart pakartota situacija atrodo vis mažiau autentiška. Guodžia tai, kad pats kartojimas įgauna savito autentiškumo. 

 

Autentiškumo stygius buvimui pasaulyje ir bandymas jį įveikti vizualumu mane visada lydi tapyboje. Ši paroda sudaryta iš skirtingų mano kūrybos laikotarpių darbų. Dalis nauji, kiti senesni. Kartu jie atrodo gana vientisai, savo konstrukcija ir nuotaika tarsi tęsiantys tą pačią giją. Redukuota peizažinė struktūra, daugiau ar mažiau abstrahuoti objektai, apribotas žiūrėjimo laukas,  sustingusiai nebyliai situacijai įnešantis intrigos ir kuriantis įtampą tarp estetinio pasimėgavimo ir  informacinio stygiaus. Kita vertus atskiri darbai liudija ir tam tikrus žingsnius kūryboje: kartais kažko naujo pradžią, kartais vienetinį bandymą ar grįžimą prie jau išbandyto motyvo ar struktūros.

 

Keli žingsniai pirmyn, keli atgal galvojant apie laiką ir erdvę.

 

 

Linas Jusionis (g. 1986) – jaunosios kartos menininkas, jungdamas miesto ir architektūros elementus reflektuoja asmeninę patirtį ir būsenas. 2011 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė freskos ir mozaikos magistro studijas. Nuo 2009 m. L. Jusionis dalyvauja grupinėse parodose bei rengia personalines. Tapybai būdinga redukuota minimalistinė plastika, balansavimas tarp vaizdavimo objektiškumo ir abstraktumo. Kūrybinėje praktikoje vyrauja kinematografinė logika, dažnai pasitelkiamas apribotas žiūrėjimo laukas. Šis žvilgsnio ribojimas, naudojamas kaip sąmoninga strategija, mintyse sukelianti žinojimo ir suvokimo stygių, tarsi polemizuojantį su išgrynintu ir estetizuotu vaizdu. Šis dvilypumas žiūrėjimą daro įdomesniu ir problematiškesniu. Toks vaizdo konstravimas, o taip pat ir filosofinė metodika tapyboje įgalinami kaip tam tikros kultūrinės gairės ar įrankiai savirefleksijai.

​

L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė
+370 469 53 323, +370 46 410 412
pamario.galerija@lndm.lt