Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristato dokumentinį filmą apie Lietuvos nacionalinį paviljoną 60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje 

2024 m. gruodžio 19 dieną, ketvirtadienį, 19.30 val.

LRT Plius eteryje įvyks dokumentinio filmo „Pakui Hardware“ ir Marija Teresė Rožanskaitė (1933–2007) „Uždegimas“. Lietuvos nacionalinis paviljonas 60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje“ premjera. Režisierės Eglės Marijos Želvytės filmas supažindina su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus prodiusuoto paviljono kūrėjais ir kviečia dar kartą patirti „Uždegimo“ kerus. Paviljonas Sant’Antonino bažnyčioje veikė šešis mėnesius ir pritraukė daugiau nei 130 tūkstančių lankytojų. Šią sėkmę Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ketina pakartoti 2026 m. 

 

„Lietuvos nacionalinis dailės muziejus sėkmingai pristatė Lietuvą ir jos meno kūrėjus tarptautinėje erdvėje, svarbiausioje šiuolaikinio meno bienalėje. Paviljono lankytojų gausa, išskirtiniai įvertinimai ir palankūs atsiliepimai tarptautiškai reikšminguose leidiniuose tik patvirtino, kad atkreipėme pasaulio dėmesį į puikius Lietuvos menininkus, parengėme nepriekaištingą, aukšto meninio lygio ir liepsnojančias aktualijas atliepiančią ekspoziciją“, – džiaugiasi Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius ir paviljono komisaras dr. Arūnas Gelūnas. 

 

„Nacionalinio paviljono sėkmę lėmė trys pagrindinės dedamosios: puikūs menininkai, kuratoriai ir architektai, profesionali muziejaus komanda ir rėmėjų bei partnerių pagalba. Esu dėkingas kiekvienam ir kiekvienai, kurie patikėjo buvimo Venecijoje reikšmingumu“, – sako dr. A. Gelūnas. 

 

Venecijoje atidarytas „Uždegimas“ supynė skirtingų kartų menines praktikas ir patirtis, tyrinėjo šiandienos ekonominių ir socialinių priežasčių sukeltus (post)žmogiškų, socialinių ir planetos kūnų uždegimus. M. T. Rožanskaitės tapybą ir „Pakui Hardware“ skulptūrinę instaliaciją jungė medicinos ir sveikatos, gamtos, kosmoso temos ir pramoninio peizažo motyvai.  

 

Kurdamas ir įgyvendindamas „Uždegimą“ LNDM subūrė daugiau nei keturiasdešimties žmonių komandą iš Lietuvos, Vokietijos ir Italijos – nuo paviljono šerdies – menininkų, kuratorių ir architektų iki technikų ir paviljono lankytojus pasitikdavusių savanorių. 

 

 

Išaugęs dėmesys Lietuvai ir menininkams 

 

Dalyvavimas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje suteikė matomumo Lietuvai ir jos kultūrai,  atkreipė pasaulio dėmesį į unikalų „Pakui Hardware“ duetą, padėjo atrasti suaktualintą M. T. Rožanskaitės kūrybą. 

 

„Labai džiaugiamės, kad kokybišku ir aktualiu paviljonu prisidėjome palaikydami aukštos kokybės ir progresyvų Lietuvos meno scenos įvaizdį pasaulyje. Teko išgirsti nepaprastai daug gražių atsiliepimų, o viena iš paviljone vasarą dirbusių jo prižiūrėtojų pasakojo, jog net ir didžiausi skeptikai, susipažinę su parodos koncepcija ir dviejų menininkų dialogu, išeidavo iš parodos jau palaikydami tiek paviljoną, tiek mūsų šalį. Tad dalyvavimas tokio lygio įvykiuose svarbus ne tik pačių menininkų prisistatymui, bet ir šalies, ypač tokios mažos kaip mūsų, matomumui“, – mintimis dalijasi duetas „Pakui Hardware“ – Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda.   

 

„Tai labai svarbus ir lauktas M. T. Rožanskaitės kūrybos pristatymas pasaulinėje meno scenoje. Jos kūryba atkreipė dėmesį ir buvo pastebėta, o tai svarbūs žingsniai Lietuvos meno sklaidai pasaulyje. Tokiai progai pristatėme ir pirmą albumą anglų kalba apie menininkės kūrybą ir gyvenimą „M. T. Rožanskaitė X-Rays of Art and Life“, plačiau supažindinantį su daugiasluoksne M. T. Rožanskaitės kūryba. Esame labai dėkingi kuratoriams ir menininkų duetui „Pakui Hardware“, kad pasirinko tokį kūrybinį tandemą, leidžiantį kurti skirtingų laikų Lietuvių kūrėjų dialogą, kurių, matant bendrą Lietuvos paviljono vaizdą, artima estetika ir tema“, – sako „MTR Art Foundation“ direktorius, menininkės M. T. Rožanskaitės vaikaitis Mykolas Piekuras. 

 

 

Tarptautinis pripažinimas 

 

Dar paviljono atidarymo išvakarėse įtakingi kultūros naujienų portalai Valentino Klimašausko ir João Laia’os kuruotą paviljoną įtraukė į rekomenduojamų aplankyti geriausių paviljonų sąrašus.  

 

Įtakingo portalo „Artnews“ redaktorius Alexas Greenbergeris „Uždegimą“ oficialaus atidarymo išvakarėse įtraukė į geriausių nacionalinių paviljonų dešimtuką. Lietuvos nacionalinis paviljonas įvardytas kaip gražiausiai įrengtas ir atveriantis kūniškų siaubų ekstravaganciją XVII a. bažnyčioje.  

 

Dar palankiau „Uždegimą“ vertino Vokietijos kultūros žiniasklaidos gigantas „Monopol“. Redakcijos sudarytame rekomendacijų sąraše Lietuvos nacionalinis paviljonas užėmė pirmąją vietą ir aplenkė Vokietijos, Prancūzijos, JAV ir kitų šalių paviljonus. Interviu su menininkais ir recenzijas publikavo tokie kultūros leidiniai kaip „Artform“, „Art Review“, „Kunstforum International“ ir kiti.  

 

Dėmesio ir išsamių apžvalgų „Uždegimas“ ir jo kūrėjai sulaukė Lietuvos bei kaimyninių šalių žiniasklaidoje.  

 

 

Patirtis apibendrinantis filmas

 

E. M. Želvytės filme mintimis apie „Uždegimo“ kūrimą ir patirtis dalijasi duetas „Pakui Hardware“, nacionalinio paviljono komisaras, LNDM generalinis direktorius dr. A. Gelūnas, vienas paviljono kuratorių V. Klimašauskas, instaliacijos kraštovaizdį ir architektūrą kūrę Petras Išora-Lozuraitis ir Ona Lozuraitytė-Išorė, menotyrininkė, M. T. Rožanskaitės kūrybos tyrinėtoja dr. Laima Kreivytė.

 

„Žmonės ateidavo ir leisdavo laiką. Ir tai buvo vienas iš kertinių norų, kad norėtųsi čia pabūti ir patirti parodą“, – įspūdžiais dalijasi N. Černiauskaitė ir U. Gelguda. 

 

„Patyrimui reikia laiko ir atvirumo. Tik šliauždamas kaip gyvatė, lėtai iš vienos vietos į kitą vietą, iš vienos perspektyvos į kitą perspektyvą, pasineri į šį kūrinį“, – teigia dr. A. Gelūnas. 

 

„Tai daugybės kūrėjų, kurie ką nors pridėjo prie „Uždegimo“ teminio sando, polilogas“, – sako O. Lozuraitytė-Išorė. 

 

Dar kartą arba pirmą kartą patirti venecijietišką „Uždegimą“ Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kviečia gruodžio 19 d. 19.30 val. per LRT Plius. Vėliau filmą bus galima peržiūrėti LRT mediatekoje ir LNDM socialinių medijų kanaluose. 

 

 

Organizatorius Lietuvos nacionalinis dailės muziejus 

Menininkai: „Pakui Hardware“ (Neringa Černiauskaitė, Ugnius Gelguda) ir Marija Teresė Rožanskaitė 

Paviljono komisaras Arūnas Gelūnas 

Paviljono kuratoriai: Valentinas Klimašauskas, João Laia 

Koordinatoriai: Evaldas Stankevičius, Egla Mikalajūnė, Marco Scurati 

Parodos aplinkos ir kraštovaizdžio architektūra: „Išora x Lozuraitytė Studio“ (Petras Išora-Lozuraitis ir Ona Lozuraitytė-Išorė)  

Architektė koordinatorė Eglė Jagminė 

Šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas 

Garso takelio autoriai „Pakui Hardware“ 

Dizaineris Vytautas Volbekas 

Tekstų vertėjas į italų kalbą Adriano Cerri 

Tekstų redaktorė Alexandra Bondarev 

Paviljono fotodokumentacija Ugnius Gelguda 

Paviljono videodokumentacija Eglė Marija Želvytė 

Komunikacijos koordinatorės: Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė, Anne Maier 

Paviljono instaliavimo technikai: Norbert Hinc, Andrius Ivanovas, Mažvydas Truklickis, Simonas Mackevičius  

Šviesų dailininko asistentas Milvydas Kezys 

Elektrikas Jonas Volosčenka 

Apšvietimo programuotojas Povilas Laurinaitis  

 

Paviljono konsultantės: Goda Aksamitauskaitė, Jurgita Ludavičienė, Marija Martinaitytė, Gerda Mažeikaitė, Monika Pakerytė, Aušrinė Ruzgytė, Austėja Tavoraitė, Miglė Vitkauskaitė 

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus už profesionalų indėlį, konsultacijas  ir bendradarbiavimą dėkoja Algei Andriulytei, Micolai Clarai Brambillai, Alice Colombo, Laurai Gabrielaitytei-Kazulėnienei, Lolitai Jablonskienei, Aušrinei Mačėnienei, Jolantai Marcišauskytei-Jurašienei, Gediminui Mikelaičiui, Mindaugui Reklaičiui, Marijos Teresės Rožanskaitės šeimai, Arūnui Steponėnui. 

 

Paviljoną pristato Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 

Paviljoną finansuoja Lietuvos kultūros taryba 

   

Partneriai: „carlier | gebauer“, „MTR Art Foundation“, „Plasta Group“ 

Rėmėjai: „Amsterdam Kunstverein“, „Exterus“, Tarptautinė advokatų kontora COBALT, „Girteka“, „Glassic“, „Linen Tales“, „Noewe Foundation“, „Nord Cranes Systems“, „Piritas“ 

Informaciniai partneriai: LRT, „JC Decaux Lietuva“, „Artnews.lt“