Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rudens sezono programoje – iki šiol Lietuvoje nepristatyti užsienio ir Lietuvos menininkai bei jų darbai

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) kviečia į naujas rudens sezono parodas. Jose lankytojai susipažins su iki šiol Lietuvoje nepristatytų menininkų – Marijos Primačenko, Davido Goldblatto ir kt. – kūryba, LNDM rinkinių ir privačių kolekcijų meno kūriniais. Išskirtinės patirtys žadamos nacionalinio paviljono 60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje ir į Lietuvos sezono Prancūzijoje įtrauktų LNDM parodų lankytojams.  

 

„Rudenį Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pasitinka su nauju kūrybiškumo pliūpsniu Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje. Prancūzijoje garsiajame šiuolaikiniame meno muziejuje „Carré d’Art“ spalio 24 d. atidarome išskirtines, didžiulės apimties Aleksandros Kasubos ir Marijos Olšauskaitės darbų parodas, 12 lietuvių juvelyrų kūryba jau sėkmingai pristatyta Cagnes-sur-Mer šiuolaikinės juvelyrikos muziejuje, paroda veiks iki gruodžio 8 d., o Paryžiaus Fiminco fondo įspūdingos erdvės spalio 10 d. žiūrovus pakvies į LNDM kuratorių specialiai sezonui parengtą šiuolaikinio Lietuvos meno parodą „Ambasadoriai“. Tuo metu Venecijos bienalėje vis dar liepsnos „Pakui Hardware“ ir Marijos Teresės Rožanskaitės „Uždegimas“. Lietuvoje taip pat laukia neeilinės, pasaulyje pripažintų užsienio menininkų – humanistinės fotografijos grando Davido Goldblatto ir iš Rusijos agresijos tebealinamos Ukrainos atvykstanti garsios naiviojo meno kūrėjos Marijos Primačenko – parodos. Esu tikras, kad išradinga ir profesionali LNDM komanda šį rudenį nustebins ir meno mėgėjus, ir profesionalus“, – apie 2024 m. rudens sezoną pasakoja LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.  

 

2024 m. rudens sezono programoje – 11 parodų LNDM padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje ir Palangoje. Parodas lydės edukacijos, kūrybinės dirbtuvės, viešos paskaitos. Visas LNDM ekspozicijas galima apžiūrėti tiek savarankiškai, tiek užsisakius gidų paslaugas. Parodose taip pat organizuojamos specialios ekskursijos su kuratoriais ir pačiais menininkais.  

 

 

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje – spalvingas ukrainiečių dailininkės Marijos Primačenko pasaulis 

 

Spalio 15 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejus pristatys parodą „Dovanoju jums saulėtą meną. Marijos Primačenko kūrinių kolekcija, evakuota iš Zaporižios srities dailės muziejaus“.  

 

Nacionaliniu ukrainiečių turtu laikoma menininkė Marija Primačenko (1909–1997) – viena ryškiausių pasaulyje naiviojo meno kūrėjų, įkvėpimą atradusi Ukrainos liaudies meno tradicijose. Dailininkė, tapydama guašo technika ant popieriaus, sukūrė unikalų pasaulį. Nuo 2022 m. M. Primačenko kūriniai eksponuoti Dresdeno, Kyjivo, Londono, Niujorko, Varšuvos muziejuose ir galerijose. 

 

LNDM tęsia meno vertybių evakavimą iš Ukrainos ir jų pristatymą Lietuvoje: šimtas M. Primačenko darbų atvežti iš Zaporižios srities dailės muziejaus. Dalis menininkės kūrinių buvo sunaikinti 2022 m. vasarį Rusijai subombardavus Ivankivo kraštotyros muziejų. Šiuo metu ukrainiečių nacionaline vertybe laikomi kūriniai restauruojami LNDM Prano Gudyno restauravimo centre ir skaitmeninami LIMIS. Tai vienuoliktoji LNDM iš Ukrainos muziejų evakuotų darbų paroda. 

 

Paroda organizuojama bendradarbiaujant su labdaros fondu „Marijos Prymachenko šeimos kūrybinis paveldas“ ir ribotos atsakomybės bendrove „LAW NET“. 

 

 

Nacionalinė dailės galerija pristatys Pietų Afrikos fotografo Davido Goldblatto kūrybą 

 

Lapkričio viduryje LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje bus atidaryta vieno ryškiausių XX a. II pusės socialinės dokumentikos fotografų Davido Goldblatto (1930–2018) kūrybos paroda. Menininko darbai Lietuvoje bus pristatyti pirmą kartą. D. Goldblattą su Lietuva siejo giminystės ryšys – pasaulinio lygio fotografo seneliai litvakai XIX a. pab. gyveno Lietuvoje, Akmenės rajone esančiame Papilės miestelyje.  

 

D. Goldblatto fotografijos, menotyrininkų teigimu, pasižymi socialiniu jautrumu ir politiniu sąmoningumu. Menininkas fiksavo apartheido – valstybinės rasinės diskriminacijos ir segregacijos politikos – vaizdus. Goldblatto darbai laikomi itin svarbia XX a. pasaulio fotografijos kanono dalimi. 

 

Fotografas įvertintas aukščiausiais pasauliniais apdovanojimais, tarp kurių ir Tarptautinio fotografijos centro (ICP) Niujorke apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus. D. Goldblatto kūryba buvo pristatyta pagrindinėse pasaulio meno institucijose: Nacionaliniame Georges՚o Pompidou meno ir kultūros centre Paryžiuje, San Fransisko modernaus meno muziejuje, Niujorko žydų muziejuje, Modernaus meno muziejuje (MoMA) Niujorke ir kt.  

 

Paroda organizuojama bendradarbiaujant su Johanesburge įsikūrusia Goodman galerija, kuri Goldblatto šeimai padeda rūpintis menininko kūrybinio palikimo saugojimu ir sklaida pasaulyje. 

 

 

LNDM padaliniuose sostinėje – Latvijos avangardas, dėmesys jausmų raiškai ir į Lietuvą sugrįžtanti išeivijos dailė  

 

LNDM sostinės padaliniai – Nacionalinė dailės galerija, Radvilų rūmų dailės muziejus, Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, Vilniaus paveikslų galerija, Vytauto Kasiulio dailės muziejus – lankytojus pakvies į 10 naujų parodų.  

 

LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje spalio viduryje duris atvers „Nepatogaus kino“ festivalio rengiama išplėstinės realybės paroda „NK-INTERACTIVE“. Lapkričio pabaigoje muziejus pristatys į praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį nukelsiančią parodą apie legendinę Latvijos eksperimentinio meno ir avangardinės muzikos grupę „NSRD“ (latv. Nebijušu Sajūtu Restaurēšanas Darbnīca, liet. Neišjaustų jausmų restauravimo dirbtuvės). Grupės veikla išsiskyrė tarpdiscipliniškumu ir įvairove: jos nariai kūrė poeziją, dainų tekstus ir kolektyvinius literatūros kūrinius, eksperimentinę muziką, architektūrines vizijas, performansus, videofilmus, realizavo akcijas gamtoje ir miesto erdvėje, organizavo renginius. Šio Latvijos kultūros reiškinio avangardinis palikimas, praktikuotos bendruomeniškumo idėjos, ironija ir savita estetika ne tik iki šiol aktualūs Latvijos šiuolaikiniams menininkams, bet ir atskleidžia bendrą kūrybinės bei politinės laisvės siekį istoriniame Baltijos regiono kontekste. Paroda rengiama kartu su gausų grupės archyvą tiriančiu Latvijos šiuolaikinio meno centru. LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje kvies įvairaus amžiaus ir poreikių lankytojus į kūrybinius susitikimus naujoje kūrybiškumo erdvėje „Edukacijos menė“.  

 

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje lankytojai nuo spalio pabaigos galės išvysti Eglės Čėjauskaitės-Gintalės juvelyrikos darbų parodą ir septintą kartą organizuojamą šiuolaikinio metalo meno bienalę „METALOfonas“. 

 

LNDM Vilniaus paveikslų galerija lapkritį lankytojus pakvies net į tris naujas parodas. Pirmoji jų – „Jaunojo tapytojo prizo“ ekspozicija, kurioje bus pristatyta jaunųjų šiuolaikinių Baltijos šalių meno atstovų kūryba. Lankytojai taip pat bus kviečiami į meno ir medicinos istorikų kuruotą parodą „Tai kokia gi čia klinika?“, atskleidžiančią XIX a. Vilniaus medicinos istorijos puslapius. Parodoje bus galima susipažinti su Vilniaus universiteto Terapijos, Chirurgijos ir Akušerijos klinikų pacientų ligų istorijomis, medicinos diagnostikos instrumentais, gydymo metodais, moksliniais darbais ir žymiausiais gydytojais. Rudens paskutinėmis dienomis Vilniaus paveikslų galerija pristatys parodą „Juslės ir jausmai“, kurioje lankytojai išvys žmogiškųjų pojūčių ir emocijų raišką XVI–XX a. pradžios vaizduojamojoje ir taikomojoje dailėje bei sielos aistras, kūno jutimus ištirti siekusiuose senuosiuose Naujųjų laikų filosofų ir mokslininkų leidiniuose, neretai naudotuose ir pačių menininkų. Tuo pačiu metu visą rudenį galerijoje veiks ir atnaujintos nuolatinės ekspozicijos: „Vilniaus meno mokykla ir jos tradicijos“ bei „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės portretai“.    

 

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje spalį pristačius M. Primačenko kūrybą, lapkričio pradžioje bus atidaryta paroda „Jurgis Mikševičius: saulės šviesoje, mėnulio šešėlyje“. Australijos lietuvių menininko Jurgio Medgardo Mikševičiaus (1923–2013) kūrybos retrospektyva Lietuvoje bus surengta pirmą kartą. Jos pagrindą sudarys 2023 m. LNDM padovanota 75 J. M. Mikševičiaus tapybos ir grafikos kūrinių kolekcija, kurią pavyko atgabenti į Lietuvą bendromis Kultūros tarybos, Australijos lietuvių fondo ir dailininko šeimos pastangomis.  

 

 

Pajūryje – gėlės, vaisiai ir dygliai  

 

Jau spalio 11 d. LNDM Prano Domšaičio galerija Klaipėdoje uostamiesčio gyventojams ir svečiams pristatys parodą „Gėlės, vaisiai ir dygliai“. Parodos kuratorė Akvilė Anglickaitė kvies pasvarstyti apie gamtos, konkrečiai – augalų, vaidmenį šių dienų menininkų kūryboje: ar tai savotiška eskapizmo forma informacinio triukšmo, ekologinės grėsmės fone? Paroda bus pritaikyta ir lankytojams, turintiems regėjimo sutrikimų. Parodoje dalyvauja: Rūta Spelskytė, Uliana Damkienė, Donata Minderytė, Vitalijus Červiakovas, Gintas Kavoliūnas, Marija Marcelionytė, Vytautas Juozėnas, Adomas Danusevičius, Viktorija Makauskaitė, Marija Šnipaitė, Varvara Spilt, Daumantas Plechavičius ir Aistė Valiūtė. 
 

Spalio 24 d. LNDM Prano Domšaičio galerijoje bus galima susipažinti su abstrakčiosios tapybos pradininkės Kazės Zimblytės paroda „Abstrakcijos: tarp nuotaikų ir pasaulio“, sudaryta iš LNDM rinkiniuose saugomų kūrinių ir šią vasarą eksponuota Pamario galerijoje.  

 

Galerijoje taip pat galima išvysti atnaujintą nuolatinę tarptautinio pripažinimo sulaukusio dailininko Prano Domšaičio ekspoziciją „Visada kelyje“, iki gruodžio 1 d. taip pat veiks freskos ir mozaikos klasikės Angelinos Banytės darbų paroda. 

 

LNDM Laikrodžių muziejuje Klaipėdoje iki gruodžio 1 d. galima išvysti parodą „Florentempus“, atskleidžiančią žmogaus pastangas save suvokti per santykį su gamta ir parodančią, kaip šis santykis keitėsi bėgant amžiams.  

 

LNDM Palangos gintaro muziejus iki 2025 m. balandžio 13 d. lankytojus kvies pamatyti vasarą išlydėjusią parodą „Paskutinis paplūdimys“. Joje eksponuojamos fotografijos ir tapybos darbai siūlo lankytojams pažvelgti į savo santykį su Baltijos jūra ir atsipalaiduoti kviečiančiu kurortu, atkreipti dėmesį į vis labiau aktualizuojamas ekologines problemas ir jų keliamą nerimą.  

 

LNDM Pamario galerijoje antrus metus spalio–gruodžio mėnesiais Kuršių Nerijos gyventojai ir svečiai bus kviečiami į projekto „Migruojantis muziejus“ renginius. Parodas, susitikimus su kūrėjais papildys vietinių gyventojų gurmaniški šedevrai. 

 

 

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus tarptautinėje arenoje 

 

LNDM taip pat aktyviai dalyvauja Lietuvos sezono Prancūzijoje programoje, kurią papildo net keturiomis išskirtinėmis parodomis. Jau birželį Prancūzijos pietuose, Cagnes-sur-mer mieste, LNDM atidarė iki metų pabaigos veiksiančią juvelyrikos parodą „Papasakokite jiems apie gintarą, metalą ir gyvenimą: Lietuvos juvelyrika 1990–2023“. Spalį LNDM kartu su partneriais  prancūzų auditoriją pakvies į dvi parodas Nimo „Carré d’Art“ muziejuje: „Aleksandra Kasuba. Įsivaizduojant ateitį“ ir Marijos Olšauskaitės „Šerdis“. Taip pat į šiuolaikinio Lietuvos meno parodą „Ambasadoriai“ Paryžiaus Romenvilio rajone veikiančio fondo „Fiminco“ patalpose. 

 

Iki spalio 31 d. Venecijos meno bienalėje galima išvysti LNDM prodiusuotą Lietuvos nacionalinį paviljoną, kuriame pristatomas bendras šiuolaikinio meno kūrėjų Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos dueto „Pakui Hardware“ bei dailininkės Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) projektas.  

 

Tarptautinei bienalės lankytojų auditorijai rodoma paroda, vienijanti šių kūrėjų patirtis, o vaizdiniai prabyla apie žmoniją bei pasaulį krečiančias karštines. Uždegimo tema „Pakui Hardware“ padėjo užmegzti dialogą su M. T. Rožanskaitės kūryba, kurioje jau 8-ajame dešimtmetyje nagrinėtos kūnų ir medicinos sąsajos. Paroda pasakoja apie (post)žmogiškųjų kūnų karščiavimą dabartinėmis ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis. M. T. Rožanskaitės drobėse bei „Pakui Hardware“ instaliacijoje skleidžiasi medicinos ir ligonių temos, gamtiniai, kosminiai bei industriniai peizažai. Parodą per vasarą jau aplankė 76 tūkstančiai žmonių. 

 

Menininkų dueto „Pakui Hardware“ kūrinius šiuo metu galima išvysti ir Lietuvoje: LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus parodoje „Tolimas rūpestis“ (angl. Virtual Care) iki gruodžio 1 d. veikianti paroda atveria dar vieną šiuolaikinės medicinos aspektą – robotizuotą chirurgiją ir nuotolinę mediciną.