Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus pranešimas apie jame įvykusius struktūrinius pokyčius
Kaip ir daugelis kitų kultūros įstaigų, vadovaudamasis 2018 m. gegužės 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 495 „Dėl Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių ir Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“, kurį papildė LR kultūros ministro įsakymas „Dėl Muziejaus veiklos ir valdymo kokybės rekomendacijų patvirtinimo“ (2019 m. gruodžio 14 d. redakcija), siekiant pagrindinių Muziejaus veiklos tikslų ir efektyvaus funkcijų įgyvendinimo, remiantis 2018 m. spalio 25 d. LR kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-755 „Nacionalinė muziejų koncepcija pagal tvaraus vystymosi principus“, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) 2018–2021 m. laikotarpiu peržiūrėjo ir keitė savo organizacinę struktūrą, tikslino arba keitė savo padalinių pavadinimus. 2020 m. vasario 2 d. Lietuvos dailės muziejus pervadintas Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi, pabrėžiant jo aukštą ekspertinį lygmenį ir nacionalinę svarbą bei Vyriausybės 1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 867 „Dėl nacionalinio muziejaus statuso suteikimo“ jam suteiktą nacionalinio muziejaus statusą.
2017 m. buvo pakeistas Miniatiūrų muziejaus Juodkrantėje ekspozicijos turinys, o 2020-aisiais šis padalinys pervadintas Pamario galerija. 2020 m. pakoreguotas ir Radvilų rūmų muziejaus pavadinimas – jis tapo Radvilų rūmų dailės muziejumi. Kartu iš dalies atnaujinti ir šio padalinio interjerai bei ekspozicijos, jame įkurdinta didelio susidomėjimo sulaukusi Vladimiro Tarasovo dovanota sovietinio nonkonformistinio meno kolekcija. 2020 m. rudenį su ekspertais ir visuomene buvo išplėtota plati diskusija apie viso Radvilų rūmų ansamblio atkūrimą ir atnaujinimą.
Po vidinių diskusijų LNDM Strateginiame komitete ir Taryboje bei konsultacijų su dailėtyros ekspertais buvo pakeisti kitų dviejų padalinių – Vytauto Kasiulio dailės muziejaus ir Prano Domšaičio galerijos – pavadinimai. Jie pervadinti Lietuvos diasporos dailės muziejumi ir Klaipėdos dailės muziejumi. Visgi suvokus, kad dėl su Covid-19 pandemija susijusių apribojimų nebuvo galimybės surengti plačių viešų diskusijų ir ši aplinkybė skaldo visuomenę bei kelia abejonių Muziejaus pasirinkimo teisingumu, LNDM direktorius dr. Arūnas Gelūnas kreipėsi į LR kultūros ministrą Simoną Kairį su prašymu grąžinti šiems dviem padaliniams ankstesnius pavadinimus. Muziejus užtikrina, kad Vytauto Kasiulio ir Prano Domšaičio kūrybinis palikimas yra ne tik patikimai saugomas LNDM saugyklose tokios sudėties, kokios buvo dovanojimo dieną, bet ir pristatomas visuomenei: kūriniai eksponuojami nuolatinėse ekspozicijose, parodose, išleista išsamių šių dailininkų kūrybos retrospektyvą pristatančių leidinių: Vytautas Kasiulis. Metamorfozių meistras, sud. ir tekstų aut. L. Bialopetravičienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2020 (plačiau žr.: https://www.lndm.lt/vytautas-kasiulis-metamorfoziu-meistras/); Jokubavičienė K., Pranas Domšaitis. Vaizduotės realybė, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2015 (plačiau žr.: https://www.lndm.lt/albumas-katalogas-pranas-domsaitis-vaizduotes-realybe/).
Tęsdami diskusijas dėl Lietuvos diasporos dailės pristatymo LNDM formos ir turinio, plačiau migracijos ir diasporos problematiką aptarsime LNDM ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto organizuojamoje tarpdalykinėje mokslinėje konferencijoje „Migracija: sampratos ir patirtys“. Konferencija vyks 2021 m. spalio 27 d. LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje ir / arba nuotoliniu būdu. Po konferencijos darbą tęs specialiai šiam klausimui spręsti LNDM suburta darbo grupė, bus rengiamos plačios diskusijos su visuomene.
Daugiau informacijos apie konferenciją:
https://www.lndm.lt/tarpdalykine-moksline-konferencija-migracija-sampratos-ir-patirtys/
