Lietuvos dailės muziejus dalyvaus nacionaliniame M. K. Čiurlionio kelio projekte

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Audra. 1904. Popierius, pastelė, 48,5×38,5 cm. © Lietuvos dailės muziejus

2025-aisias minėsime 150-ąsias žymiausio Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines. Menininko atminimui įamžinti LR kultūros ministerija inicijavo nacionalinio M. K. Čiurlionio kultūros kelio maršruto projektą.

 

Planuojama, kad kultūros kelias ves per Druskininkus, Varėną, Vilnių, Kauną, Rietavą, Plungę ir Palangą – vietoves, susijusias su M. K. Čiurlionio gyvenimu ir kūryba. Į maršrutą ketinama įtraukti svarbiausius dailininką menančius ir mininčius objektus bei renginius. Lietuvos dailės muziejaus padaliniai – Nacionalinė dailės galerija ir Palangos gintaro muziejus – taps pagrindiniais teritoriniais maršruto objektais.

 

Nacionalinė dailės galerija M. K. Čiurlionio keliui svarbi kaip dailininko bei jo amžininkų palikimą pristatanti ir jį aktualizuojanti meno institucija, kurioje saugomi ir rodomi XX a. ir XXI a. pradžios dailės kūriniai. M. K. Čiurlionis 1907–1908 m. gyveno Vilniuje, dalyvavo pirmojoje lietuvių dailės parodoje ir Lietuvių dailės draugijos veikloje. Galerijoje dailininko kūriniai eksponuojami greta pirmųjų aktyviai Vilniuje veikusių dailės sambūrių – Lietuvių ir Vilniaus dailės draugijų – narių, formavusių XX a. pr. moderniosios dailės pagrindus, darbų. Nacionalinė dailės galerija, parengs specialią programą, aktualizuojančią M. K. Čiurlionio kūrybą nacionalinės dailės kontekste.

 

M. K. Čiurlionį su Palanga topografiškai sieja muzikavimas kunigaikščio M. Oginskio orkestre rūmų terasoje (1889–1893 m.), o vėliau – vasarojimas Palangoje. Giliausi genijaus ryšiai su Palanga ir Baltijos jūra atsispindi jo kūryboje, tiek tapyboje, tiek muzikoje. 1908 m. liepą Palangoje M. K. Čiurlionis nutapė penktąją – „Jūros“ – sonatą, diptiką „Preliudas ir Fuga“, triptiką „Fantazija“ bei kartu su sužadėtine Sofija Kymantaite planavo kurti operą „Jūratė“. M. K. Čiurlionio kūryboje labai dažnas jūros motyvas. Simfoninę poemą, kurią laikė vienu svarbiausių savo kūrinių, menininkas pavadino „Jūra“. Palangos gintaro muziejuje, veikiančiame grafų Tiškevičių rūmuose, kasmet vyksta M. K. Čiurlionio muzikos festivalis bei kiti kompozitoriaus kūrybą pristatantys koncertai, kultūros vakarai, ekskursijos po dailininko Palangoje lankytas vietas, kurios rengiamos sutelktomis Palangos kultūros ir turizmo institucijų pastangomis. Muziejus M. K. Čiurlionio kelio maršrutui parengs edukacinius užsiėmimus, supažindinančius su menininko kūryba.

 

LR kultūros ministerija iki 2025 m., kai bus minimos M.K. Čiurlionio 150-osios gimimo metinės, sieks į kultūros kelią įtraukti Lenkiją, Vokietiją, Rusiją, kitas su kompozitoriumi susijusias šalis. Nacionalinį M. K. Čiurlionio kelio projektą rengs valstybinių ir nevyriausybinių įstaigų bei organizacijų atstovai, bendruomenių nariai, M.K. Čiurlionio vardo muzikos festivalių, koncertų, konkursų ir renginių organizatoriai.

 

Kultūros ministerijos pranešimą rasite čia.