Lapkričio mėnesio nemokamo muziejų lankymo sekmadienio programa 

2024 m. lapkričio 24 d.

Fot. Gintarė Grigėnaitė

Jau šį sekmadienį, lapkričio 24 d., Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) pakvies lankytojus nemokamai apsilankyti muziejaus padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir turiningai praleisti savaitgalį. 

 

Nemokamo muziejų lankymo sekmadienį sostinės padalinių lankytojai turės galimybę pamatyti net aštuonias naujas parodas: „Tai kokia gi čia klinika?“ ir „Jaunojo tapytojo prizas“ LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje, „Pranas Domšaitis (1880-1965). Jos / jo figūra“ ir „David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“ LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje, „Jurgio Mikševičiaus pasauliai“ LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, „NSRD: informacija apie transformuotą situaciją“ LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje, tarptautinės šiuolaikinės juvelyrikos ir metalo meno bienalės parodos LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Pajūrio gyventojai ir svečiai kviečiami pamatyti naujausią LNDM Prano Domšaičio galerijos parodą „Kazės Zimblytės abstrakcijos: tarp nuotaikų ir pasaulio“ ir aplankyti kitus LNDM pajūrio padalinius – LNDM Palangos gintaro muziejų, LNDM Laikrodžių muziejų.  

 

Muziejaus lankytojai kviečiami prisidėti prie Ukrainos menininkės Marijos Prymačenko kūrinių restauravimo – pervesti į sąskaitą pasirinktą sumą. Lėšos bus panaudotos šiuo metu LNDM Prano Gudyno restauravimo centre tiriamų dailininkės darbų restauravimui. 

 

 

Pasaulinio garso Pietų Afrikos fotografo Davido Goldblatto kūryba LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje 

 

Šį mėnesį LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta pasaulinio garso XX a. II pusės fotografo, socialinės dokumentikos meistro Davido Goldblatto (1930–2018) kūrybos paroda „David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“. Joje pristatoma daugiau nei šimtas Karolinos Ziębińskos atrinktų fotografijų, leidžiančių visapusiškai pažvelgti į D. Goldblatto kūrybą. Tarp parodoje eksponuojamų kūrinių – fotografijos iš svarbiausių menininko serijų, tokių kaip „Kasyklose“, „Afrikanai fotografijose“, „Buksburge“, „Sovetas“ ir „Struktūros“.   

 

D. Goldblatto fotografijos, menotyrininkų teigimu, pasižymi socialiniu jautrumu ir politiniu sąmoningumu. Menininkas fiksavo apartheido – valstybinės rasinės diskriminacijos ir segregacijos politikos – vaizdus. D. Goldblatto darbai laikomi itin svarbia XX a. pasaulio fotografijos paveldo dalimi. Jis įvertintas aukščiausiais pasauliniais apdovanojimais, tarp kurių ir Tarptautinio fotografijos centro (ICP) Niujorke apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus. Jo kūryba buvo pristatyta pagrindinėse pasaulio meno institucijose: Nacionaliniame Georges՚o Pompidou meno ir kultūros centre Paryžiuje, San Fransisko modernaus meno muziejuje, Niujorko žydų muziejuje, Modernaus meno muziejuje (MoMA) Niujorke ir kt.   

 

Paroda „David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“ LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojama kartu su kito Pietų Afrikoje kūrusio, su Lietuva susijusio menininko Prano Domšaičio darbų paroda.    

 

 

LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejus pristato Australijoje kūrusio lietuvio tapytojo Jurgio Mikševičiaus darbus 

 

LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaryta retrospektyvinė paroda „Jurgio Mikševičiaus pasauliai“. Tai pirmasis išsamus dailininko Jurgio Mikševičiaus (1923–2014) kūrybos pristatymas Lietuvoje. Jį kuruoja LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktorė Ilona Mažeikienė, LNDM Vaizduojamosios dailės skyriaus vedėja Regina Urbonienė ir menininko dukra Carolyn Leigh. Parodoje eksponuojami tapytojo darbai, kuriuos Lietuvai padovanojo J. Mikševičiaus šeima. 

 

Dailininko kūrybinį palikimą sudaro peizažai, portretai, natiurmortai, abstrakčios kompozicijos, piešiniai. Pasak parodos kuratorių, J. Mikševičiaus paveiksluose perteikta intensyvi emocinė būsena artima vokiečių ekspresionistų kūrybai, o naujos spalvinės harmonijos paieškos, moderni raiška suartina jį su Pauliaus Klee abstraktais ir avangardistiniais eksperimentais, meditacinės nuotaikos – su indiška misticizmo praktika. Daugialypėje menininko kūryboje susipina skaudžios europinės karo patirtys, meilė Australijos kraštovaizdžiui, šiltas ir jautrus santykis su žmogumi, sakralumo matmuo.   

 

 

Kupina įspūdžių nemokamo sekmadienio programa laukia šiuose Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padaliniuose: 

 

Vilniaus paveikslų galerijoje:

„Tai kokia gi čia klinika?“

„Jaunojo tapytojo prizas“ 

Nuolatinės ekspozicijos „Vilniaus meno mokykla ir jos tradicijos“, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės portretai“, „Prisikėlęs Kristus“ ir kiti religinės dailės kūriniai 

„Senieji meistrai iš Ukrainos muziejų. Lvivo nacionalinė Boryso Voznyckio dailės galerija“

 

Nacionalinėje dailės galerijoje:

„Pranas Domšaitis (1880-1965). Jos / jo figūra“ 

„David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“

Nuolatinė XX a. II pusės – XXI a. Lietuvos dailės ekspozicija

 

Radvilų rūmų dailės muziejuje:

„NSRD: informacija apie transformuotą situaciją“

„Pakui Hardware. Tolimas rūpestis“

„Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai. XVI–XIX a. Vakarų Europos tapyba iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių“

 

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje:

„Jurgio Mikševičiaus pasauliai“

„Dovanoju jums saulėtą meną. Marijos Prymačenko kūrinių kolekcija, evakuota iš Zaporižios srities dailės muziejaus“

 

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje:

VII tarptautinė šiuolaikinės juvelyrikos ir metalo meno bienalė „METALOfonas: Nepasakok man istorijų!“

„Eglė Čėjauskaitė-Gintalė. Ujei“

 

Palangos gintaro muziejuje:

„Marc Chagall. Gimtinės ilgesys. Keramika ir gobelenai“

„Paskutinis paplūdimys“

Nuolatinė gintaro ekspozicija „Nuo gintaro susidarymo iki unikalių šiuolaikinių gintaro dirbinių“

 

Prano Domšaičio galerijoje, Klaipėdoje:

„Kazės Zimblytės abstrakcijos: tarp nuotaikų ir pasaulio“

„Gėlės, vaisiai ir dygliai“

„Angelina Banytė: modernios freskos ir mozaikos klasikė“

Atnaujinta nuolatinė Prano Domšaičio kūrybos ekspozicija „Visada kelyje“

 

Laikrodžių muziejuje, Klaipėdoje:   

„Florentempus“

„Laikrodžių konstrukcijų istorija ir laikrodžių formų raida nuo renesanso stiliaus iki moderno“