Kviečiame dalyvauti paskaitoje

Po Didžiojo karo moters vaidmuo visuomenėje ėmė keistis, išpopuliarėjo naujos moters tipažas, įkūnijęs modernią, nepriklausomą, mobilią, išsilavinusią ir kūrybingą moterį. Naujos moters idealas susiformavo XIX a. pabaigoje ir XX a. 3–4 dešimtmečiais tapo globaliu reiškiniu. Tarpukario Vilniuje, kaip ir visoje Europoje, moterys aktyviai siekė išsilavinimo, įsitraukė į dailės draugijų veiklą. Nuo 1919 m., kai buvo atkurtas Vilniaus universitetas, pavadintas Stepono Batoro vardu, moterims čia pirmą kartą atsivėrė galimybės studijuoti dailę aukštojoje mokykloje. Tai buvo aktualus reiškinys: pavyzdžiui, Miuncheno, Vienos, Krokuvos meno akademijos moteris pradėjo priimti tik nuo 1920 metų.

 

Vilniaus universitete mokėsi įvairių tautybių studentės, daugiausia lenkės bei žydės, taip pat lietuvės, ukrainietės, rusės, būta ir sakartvelietės. 1919–1939 m. moterys sudarė beveik pusę visų Dailės fakulteto studentų ir studenčių. Vyresnės kartos menininkės, išsilavinimą dar prieš karą įgijusios Vakarų Europoje, Rusijos imperijoje ar privačiose vietos studijose, neretai tęsė mokslus Vilniaus universitete arba kūrė savarankiškai, tačiau dėstyti dailės disciplinų nebuvo kviečiamos. Paskaitoje pristatomos moterų menininkių istorijos, aptariami jų sukurti darbai. Keliamas klausimas, kodėl menininkės rinkosi Vilnių ir kodėl iki šiol taip mažai žinome apie jų kūrybą.

 

 

 

Paskaita vyks gruodžio 7 d. 18 val. Renginys nemokamas, taip pat bus tiesiogiai transliuojamas Youtube.

 

Būtina išankstinė registracija

 

Dalyviams Konferencijų ir kultūros renginių salėje reikia turėti galimybių pasą ar ES skaitmenį COVID pažymėjimą, dėvėti nosį ir burną dengiančią apsauginę veido kaukę.

​

Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius
www.ndg.lt