Kultūrinė edukacija populiarėja, bet daugeliui vis dar išlieka atradimų žeme
Keičiasi požiūris, kad apsilankymas muziejuose ar meno galerijose – tik laisvalaikio praleidimo būdas ar popamokinė veikla. Pasak teatro režisieriaus, dramaturgo, mokykloms skirtų programų kuratoriaus Justo Tertelio, mokytojai jau mato, kad muziejuose gali vykti pilnavertės pamokos, tačiau daugeliui tai vis dar atradimų žemė. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus edukatorė Rima Povilionytė atkreipia dėmesį, kad muziejai yra erdvė mokymuisi visą gyvenimą, todėl patirti kultūrinės edukacijos naudą gali kiekvienas.
Perfrazuojant įstatymą kultūrinė edukacija apibūdinama kaip edukacinė veikla, stiprinanti kultūros pažinimo ir patyrimo įpročius, skatinanti lankytis kultūros organizacijose, lavinanti meninės raiškos gebėjimus ir kompetencijas, ugdanti kūrybiškumą.
R. Povilionytės teigimu, kultūrinės edukacijos metu galima išbandyti skirtingas meno technikas, stilius, žanrus. „Be įtraukiančio ir procese panardinančio terapinio tokios kūrybos poveikio, lavinama vaizduotė ir kūrybiškumas, edukacijų dalyviai susipažįsta ir su skirtingų menininkų kūrybos braižu, patyrimo būdu, atsirenka patinkančius meninės raiškos būdus. Didėja mokinių motyvacija pasidomėti patinkančia kūrybos kryptimi giliau. O tai yra svarbi kultūrinės kompetencijos dalis“, – pasakoja R. Povilionytė.
Ekspertė pastebi, kad kultūrinė edukacija padeda (su)kurti kultūros apykaitos ekosistemą, kurioje vieni neegzistuotų be kitų. „Švietimą ir kultūrą jungianti sistema reikalinga ir prasminga, ji ugdo išsilavinusią, kūrybiškai ir kritiškai mąstančią visuomenę, sudaro sąlygas integruoti, įgalinti socialiai jautrias grupes, mažina atskirtį“, – teigia edukatorė.
Muziejai jau nebėra tik paveldo kaupimo vieta
Asociacija „Kūrybinės jungtys“ jau beveik dešimtmetį įgyvendina mokykloms skirtą programą „Tyrinėjimo menas“ ir kryptingai jungia švietimo bei kultūros laukus. Edukatoriai, aktoriai, fotografai, mokslininkai ir kitų sričių profesionalai, kitaip tariant kūrėjai, atvyksta dirbti į mokyklas, o mokytojai bei mokiniai dažnai keliauja į muziejus ar galerijas ne tik pakeisti aplinką ir mokytis už klasės ribų, bet ir sužinoti apie kitokius mokymosi metodus bei gilinti patį mokymosi procesą.
Pasak programos kuratoriaus J. Tertelio, švietimo lauke vis garsiau girdima nuomonė, kad pamokos turi vykti ne tik klasėse ir iš vadovėlio.
„Mokymosi procesas yra kur kas prasmingesnis, jeigu turinys siejamas su dabarties aktualijomis, iššūkiais. Muziejuose ar galerijoje galima surasti daug įdomių istorijų, meno kūrinių ir juos apjungiančių temų. Pritaikę tinkamus mokymosi metodus, mokytojai gali pasiūlyti įtraukesnį pamokos turinį, o mokiniams naujos patirtys padeda lengviau įsiminti ir suprasti gautas žinias ir jas susieti su kasdienybe“, – neabejoja J. Tertelis. Jo teigimu, muziejus ir galerijas reikėtų vertinti ne tik pagal savo tiesioginę funkciją, bet žvelgti plačiau.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja parodoms ir edukacijai Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė pastebi, kad muziejai jau seniai nebėra tik paveldo kaupimo ir saugojimo vieta.
„Kasdieninėmis savo veiklomis siekiame atskleisti meno svarbą, kuriant teigiamą pokytį kasdieniame žmonių gyvenime. Ilgalaikio pokyčio sukūrimas gali trukti dešimtmečius, tačiau kiekvienas veiksmas jo linkme kuria prielaidas kitam, naujam veiksmui. Labai džiugu jaustis dalimi reikšmingų pokyčių kūrimo grandinės, jungiančios talentingus kūrėjus, mokytojų bendruomenę ir kartą, kuri, tikimės, šios bendros sąveikos dėka užaugs kūrybiška, sąmoninga ir atvira ateities iššūkiams“, – sako J. Marcišauskytė-Jurašienė.
Diskusijos apie paveikslus gali ugdyti įvairias kompetencijas
Šiemet Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus edukatorė R. Povilionytė kaip kūrėja dalyvavo programoje „Tyrinėjimo menas“, kuri vyko dalyje Vilniaus, Druskininkų ir Lazdijų mokyklų. Edukatorė kuravo Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijos Mokytojų klubo veiklą, kuris išsikėlė užduotį – taikyti vizualiojo meno kūrinius skirtingose pamokose.
Mokytojai programos metu aplankė skirtingas ekspozicijas ir parodas net septyniuose Vilniaus muziejuose (Nacionalinę dailės galeriją, Radvilų rūmų dailės muziejų, dvi parodas Naujajame arsenale, Istorijų namus, Vytauto Kasiulio dailės muziejų ir kitus). Mokytojų klubo dalyviai išbandė ir patys kūrė įvairius metodus: diskutavo prie paveikslų naudodami vizualaus mąstymo strategijos metodą, lavino vaizduotę pasitelkę istorijų pasakojimo (storytelling) pratimus kūriniams interpretuoti, ieškojo meno kūrinių virtualiose muziejų kolekcijose ir kūrė smalsumą žadinančias bei ugdančias veiklas savo klasėms. Patirtį mokytojai taikė etikos, istorijos, anglų kalbos, geografijos pamokose. Meno kūrinius integravo ir klasės valandėlėse kalbėdami apie emocijų pažinimą, reflektuodami.
„Muziejų edukatoriai turi metodų, žinių, ekspertiškumo kaip dirbti su skirtingais lankytojų poreikiais. Pasaulio muziejuose taikomi įvairūs pokalbių ir diskusijų būdai, tokie kaip Vizualinio mąstymo strategijos metodas, kuris padeda pokalbiuose prie paveikslų ugdyti ir kritinio mąstymo, argumentavimo, pagarbaus diskutavimo, kitų nuomonės priėmimo (net jei su ja ir nesutinki) gebėjimus“, – teigia R. Povilionytė.
Pasak J. Tertelio, kultūra gali sukurti mokymosi procesus, kai ne tik susiejame meno kūrinį su pamokos turiniu, bet ir su savo vertybėmis, tapatybe, ją permąstome, formuojame, mėginame suprasti, kokios nuostatos vyrauja visuomenėje.
„Vizualinio mąstymo strategijos metodai leidžia kūrinį interpretuoti ne pirmu įspūdžiu – patinka ar nepatinka, o kur kas giliau. Prie kiekvieno kūrinio galima praleisti ir po pusvalandį – analizuoti ir tyrinėti, ką mes iš tikrųjų matome, susieti su šiandienos kontekstais. Meno kūriniai nėra tik dailės pamokos dalykas. Naudojant metodus galima juos pritaikyti ir interpretuoti geopolitinių situacijų, klimato kaitos ar kitokių kontekstų aptarimui“, – tikina teatro režisierius.
Pamokos apie lietuvių literatūrą – lankantis muziejuose
Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Dovilė Bagdonienė pasakoja, kad, pasitaikius galimybei, stengiasi su mokiniais aplankyti muziejų ar galeriją, nes tai padeda plėsti kūrybinį mąstymą, vaikams formuojasi požiūris į meną, kūrinius.
„Džiaugiuosi, kad galime apie lietuvių literatūrą sužinoti lankydamiesi muziejuose ar tam tikrose parodose. Mūsų gimnazijoje viena diena per mėnesį skirta kitokiam ugdymui, kurią visuomet stengiuosi išnaudoti apsilankymui muziejuose, jų edukacinei veiklai. Nė karto nesu girdėjusi, kad mokiniams po apsilankymo buvo nuobodu. Visuomet stengiuosi surasti įdomesnį gidą, parodą, temą, pagal galimybes, pritaikyti prie ugdymo turinio“, – pasakoja mokytoja.
Į muziejų edukacines veiklas įsitraukia ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. Šiemet kartu su Mokytojų klubu D. Bagdonienė dalyvavo „Tyrinėjimo meno“ programoje ir išsikėlė tikslą – pasirūpinti emocine sveikata ir sukurti priemones – pabėgimo žemėlapius, kurie padėtų atpažinti ir spręsti perdegimo problemą.
„Istorijų namuose“ mokytojai dalyvavo kritinio mąstymo užsiėmime ir edukacijoje apie sąmokslo teorijas, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje vyko grupinė veikla ir pokalbiai apie emocijas, o Nacionalinėje dailės galerijoje įvyko baigiamasis susitikimas. Ten mokytojai turėjo surasti paveikslą, kuris vizualizuotų mokytojų būseną programos pabaigoje. Buvo įdomu stebėti kaip kolegos ieškojo tokio kūrinio“, – pasakoja lietuvių kalbos mokytoja.
Kultūros ir švietimo dialogas
Pasak teatro režisieriaus J. Tertelio, „Kūrybinės jungtys“ jau daugelį metų jungia kultūros ir švietimo profesionalus.
„Stebime jų bendradarbiavimą, įgyvendinamus pokyčius, inovacijas mokyklose. Kūrėjams darbas su mokytojais ar mokiniais – taip pat nauja patirtis, tiesioginis susitikimas su kita auditorija negu jiems įprasta. Šis partnerystės ryšys praturtina abi puses“, – teigia „Kūrybinių jungčių“ programų kuratorius.
R. Povilionytė pastebi, kad siekiant ilgalaikio mokyklų bendradarbiavimo su kultūros organizacijomis, muziejais, labai svarbus draugiškas, partneryste grįstas ryšys tarp mokytojų ir edukatorių bei dialogas apie tikslus, poreikius ir lūkesčius.
„Galima bendradarbiauti drauge eksperimentuojant ir kuriant integruotas pamokas arba galima bendradarbiauti, kai ta pati klasė nuosekliai lanko edukacijas muziejuje visus metus ar rasti dar kitokių kultūrinės edukacijos formų“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus edukatorė.
Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ informacija
