Kontr-argumentas VI: Autsaideriai
2024 m. balandžio 5 – gegužės 19 d.
Kai kultūrinės hegemonijos keičia savo normines galios formas ir nebegalima identifikuoti tų pačių dominavimo matricų, kurios ilgą laiką buvo būdingos institucijoms, kyla klausimas, ar vis dar įmanoma subversyvi intervencija į organizmą, kurio stiprybe tapo atvirumas ir įtrauki įvairovė? Kur slypi alternatyvių idėjų skleidimo, pasipriešinimo, opozicijos potencialas? Ar įmanoma veikti išvengiant dalyvavimo sistemoje, ir ką reiškia šiandien būti autsaideriu?
Mus vienija nuojauta, kad sąvokos „įtraukimas, įvairovė, lygybė, įgalinimas, atstovavimas, socialinis teisingumas, galimybės, bendradarbiavimas, tinklaveika, solidarumas, empatiškumas, atvirumas, […]“ slepia sunkiai į matomumą išneriančius decentralizuotus galios telkinius, išsiplaiksčiusias įtakos gijas, subjektyvumus kategorizuojančias jėgas ir praktikas, organizuojamas taip, kad net pasipriešinimas joms būtų neutralizuojamas jį kolonizuojant, suryjant, įveiklinant sau palankia kryptimi. Vis sunkiau identifikuojamos vietos, kuriose priimami sprendimai, jos vis dažniau pasislepia po kolektyviškumu, profesionalumu, ekspertiškumu, po minkštosiomis galiomis ir tradicija. Šio kūno bekūniškumas neleidžia atrasti jokios sisteminės šerdies, jokio konkretaus organizmo, kurį pažeidus prasidėtų griūtis.
Tačiau pasikartojančios sąvokos ir mąstymo struktūros leidžia išryškinti galios politikos areną, kurioje galima atrasti ne tik tai, kas išsakoma, bet ir suvokti retoriškai pagrindžiamus tiesioginius sava- / bendranaudiškus interesus. Palaikoma jutimų struktūra, dominuojantys reiškiniai leidžia apčiuopti nusistovėjusių meno sistemų siūlomų trajektorijų spaudimą, atrasti atvirumą žadančio organizmo įtrūkius, jo prieštaravimus, nematomus sprendimo galias įtvirtinančius darinius, kelius atveriančias prestižo kūrimo formas, demaskuoti objektyvumo skraistę teikiantį ekspertiškumą, vertes nustatantį profesionalumą ir išpainioti tyliai besislepiantį reikalavimą veikti panašiais būdais, mąstyti tomis pačiomis sąvokomis, skaityti ir rašyti tų pačių filosofų mintimis. Žvalgomų povandeninių upių drėgmė smelkiasi į paviršių per dabarties steigimo būdus, įtraukimo ir atmetimo formas, per kurias aktyviai formuojama ateitis.
Autsaideriai bando pasaulį atpažinti tokį, koks jis yra, būti realistais, būti dalimi, atrasti ir žemėlapiuoti neištirpstančių ledynų lytis, pirštu rodyti į heterogeniškas erdves homogenizuojančias vertybes, intelektines madas, savireferencinius socialinius ryšius ir vidinius antagonizmus. Bet jei norime ką nors pakeisti, mums nereikia atmesti to, kas jau yra sukurta, mums reikia rasti sąlygas infiltracijai, galimybes veikti sistemos viduje, būti diversine grupe, „penktąja kolona“, kuri eksploatuoja institucijų pažeidžiamumą – jų atvirumo pažadą, leidžiantį pramušti baltų plokštumų išores ir užskvotinti už jų esančias erdves, subversiškai pasinaudoti gravitacijos centrais ir jų infrastruktūra, atminties kūrimo ir ateities kontrolės galiomis, suvirpinti sustabarėjusią kaitą ir pasinaudoti, siekiant apgriauti konsensuso regimybę.
Paroda „Kontr-argumentas VI: Autsaideriai“ yra mąstymo eksperimentas ir galimų strategijų paieškos platforma, kurioje susivienija pačios jauniausios kartos menininkai ir į šiuolaikinio profesionaliojo meno dėmesio rinką nepatenkantys kūrėjai. Šia dėmenų intersekcija bandoma atrasti tuos, kurie jau flirtuoja su galios centrais, ir tuos, kurie nepakliūva į įprastiniams menininkams būdingas kategorijas, tuos, kurie apskritai atsisako dalyvauti meno sistemoje, tuos, kurie iš jos iškrito ar buvo išmesti, ir tuos, kurie kuria atstumu paremtus santykius su jomis.
Menininkai ir kūrėjai: Anon, Martynas Arlauskas, Liepa Gaidauskaitė, Saulė Gerikaitė, Hux, Simona Jankauskaitė, Rokas Janušonis, Nojus Juška, Kasparas Karalius, Martina Kryževičiūtė ir Gleb Divov, Dmitrij Liachovec, Benas Lipavičius, Domas Mykolas Malinauskas, Adomas Mažeika, Luka Misiūnaitė, Tomas Obymacho, Carlos A. Rivera, Ugnė Straukaitė, Justina Stipinaitė, Gertrūda Šernaitė, Mykolas Valantinas, Gasparas Zondovas, Arnas Žėkas.
Kuratoriai: Jonas Motiejus Meškauskas, Emilis Benediktas Šeputis, Bliss
Projekto vadovas Linas Bliškevičius
Koordinatorė Viltė Visockaitė
Grafikos dizaineris Jokūbas Juršėnas
Apšvietimo dailininkas Nojus Drąsutis
Projektą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė
Informacinis rėmėjas Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Pagrindinis partneris LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus
Partneriai: Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacija, „Penaltee“, „Dundulis“, „Etmonų Špunka“
Vilniaus g. 24, LT-01402 Vilnius
+370 5 250 5824
radvilu.rumai@lndm.lt
