Klaipėdos dailės muziejus vėl atveria duris lankytojams
Nuo gegužės 11 d.
Klaipėdos dailės muziejus, anksčiau vadinęsis Prano Domšaičio galerija, nuo gegužės 11 dienos vėl atveria duris.
Lankytojų laukia susitikimas su išsamia Prano Domšaičio (1880–1965) kūrybos ekspozicija, leidžiančia iš šiaurietiškų Lietuvos peizažų, stabtelėjus Vokietijoje, svarbioje dailininko kūrybinei brandai, persikelti į saulėtąją Pietų Afriką, dailininko akimis pamatyti tenykštę gamtą, gyventojus, jų papročius. Šalia pastovios ekspozicijos veikia niekad anksčiau nerodytų kūrinių paroda „Afrikos veidas. Nematytos Prano Domšaičio (1880–1965) pastelės“, papildanti ekspoziciją ir atskleidžianti meistriškai įvaldytą pastelės techniką. Iš Mažosios Lietuvos kilęs dailininkas Pranas Domšaitis yra vienas žymiausių lietuvių išeivijos ekspresionistinės tapybos atstovų.
Parodoje „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX–XX a. I pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio“ supažindinama su 100 dailininkų kūryba, eksponuojamas 221 tapybos ir grafikos darbas. Jie sukurti XIX a.–XX a. I pusėje, kuomet Rytų Prūsijos dailė išgyveno pakilimą, o kraštas buvo tapęs traukos centru daugeliui dailininkų. Paveikslai, nutapyti aliejumi ar tempera, akvarelės, pastelės, įvairiomis grafikos technikomis sukurti estampai, piešiniai, reprodukcinė grafika atspindi ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius – Karaliaučiaus meno akademiją ir Nidos dailininkų koloniją, supažindina su čia gimusių, nuolat šiame krašte gyvenusių ar tik epizodiškai jame besilankiusių dailininkų kūryba. Parodoje vyrauja Rytų Prūsijos peizažai, kuriuose skleidžiasi kartais rūstus, kartais paslaptingas ar nuostabiai poetiškas miškų, laukų, vandenų ir kopų grožis. Juos papildo figūrinės kompozicijos, natiurmortai ir portretai.
Ekspozicijoje „Žmogaus misterija“ pristatoma žymaus išeivijos skulptoriaus Vytauto Kašubos (1915 – 1997) kūryba. Pasitelkęs įvairias technikas dailininkas plėtoja svarbiausią jam – žmogaus temą. Skulptūrose, reljefuose konkretus žmogaus atvaizdas jungiamas su abstrakčiais elementais, ir tai suteikia kūriniams universalumo, o formos įvaldymo ir plastinės raiškos darna prabyla įtaigiai ir poetiškai.
XVI–XX a. miniatiūrų ekspozicijoje lankytojų laukia daugiau kaip 300 įvairių miniatiūros žanro vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių. Muziejaus ekspozicijoje gausiai pristatoma XVI–XX a. miniatiūrinė tapyba – peizažai, portretai, religinio, buitinio ir mitologinio žanro kompozicijos, atliktos įvairiomis technikomis: tapytos aliejiniais dažais ant mažyčių vario ar marmuro plokštelių, akvarele ar guašu ant dramblio kaulo ar popieriaus, sukurtos lako ar emalio tapybos technikomis. Ypatingu subtilumu pasižymi rokoko, klasicizmo ir romantizmo stiliaus portretai, atstovaujantys prancūzų, austrų, vokiečių, rusų, lenkų ir lietuvių mokykloms. Eksponuojami memorialiniai ir istoriniai medaliai, galima pamatyti Vilniaus auksakalių cecho dirbinių.
Svarbią ekspozicijos dalį sudaro unikalios savamokslės dailininkės Lidos Meškaitytės (1926–1993) akvarelinės miniatiūros. Jose ypatingai subtiliai perteikti dailininkės gimtojo Antšvenčių kaimo (Jurbarko r.) gamtos vaizdai. Gyvenusi uždarą gyvenimą, kūrusi vienumoje ir niekad dailės nestudijavusi, L. Meškaitytė pasiekė itin aukšto profesinio meistriškumo. Augte suaugusi su gamta, ji nepaprastai jautriai perteikė jos grožį ir kartu išreiškė savo dvasios stiprybę.
Restauratoriaus, gintaro meistro, Kalvystės muziejaus įkūrėjo bei uostamiesčio sąjūdininko Dionyzo Varkalio kolekcija vertinga ir istoriniu, ir meniniu požiūriu. Porceliano, fajanso indai, bronzinės ir sidabrinės skulptūrėlės, medaliai, žvakidės, vazos, stalo reikmenys ir papuošalai mena Klaipėdos ir viso pamario krašto kasdienį žmonių gyvenimą, atspindi vidutiniojo luomo bei eilinių miestiečių estetinį skonį. Net tokie funkcionalūs dirbiniai kaip durų rankenos, baldų rankenėlės, apkaustai iškalbingai byloja apie laikus, kai praktiškas dirbinys turėjo būti ne tik patvarus, bet ir gražus. Daugelis keramikos dirbinių pažymėti garsių Europoje porceliano ir fajanso fabrikų – F. Gardnerio, M. S. Kuznecovo (Rusija), Vedžvudo (Anglija), Meiseno, Altvaserio, Ilmenau, Tyfenfurto, Rozentalio (Vokietija) – ženklais. Bronzinės skulptūrėlės, žvakidės, stalo reikmenys sukurti įvairių Europos kraštų dailininkų ir amatininkų. Dairydamiesi po ekspoziciją, lankytojai gali pakeliauti laiku po Europoje XIX a.–XX a. pradžioje vyravusius dailės stilius – ampyrą, bydermejerį, istorizmą, secesiją, art deco.
Lauksime muziejuje lankytojų, kurie pasiruošę nuolat dėvėti apsauginę kaukę, išlaikyti ne mažesnį nei 2 metrų atstumą nuo kitų asmenų, atkreips dėmesį į ant grindų esančias informacines linijas, atsižvelgs į muziejaus darbuotojų prašymus, laikysis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Taip pat, esant galimybei, už muziejaus bilietą ir kitas paslaugas atsiskaitys banko kortele.
Liepų g. 33, LT-92145 Klaipėda
Tel. +370 46 410 412
domsaicio.galerija@lndm.lt
