Kartais Vėra taip atrodo. Veronikos Šleivytės (1906–1998) fotografijos

2022 m. liepos 29 – spalio 16 d.

Iliustracijoje panaudotos Veronikos Šleivytės fotografijos: Namiškiams. Vėra. Kaunas. 1935-IX-15 d. ir Prisimink mane! Numučytoji Vėra. Kaunas. 1930 III/15 Namiškiams, Kupiškio etnografijos muziejaus nuosavybė

Fotoaparatu Veronika Šleivytė tyrinėja ir pasaulį, ir save. Vis kitas rakursas, kita šviesa, kita kompozicija – ir tas pats žmogus, tas pats erdvės fragmentas tampa nauju kūriniu. Todėl kadrų susikaupia nemažai. Pirmą kartą jų eksponuojama tiek daug – daugiau nei 250 originalų ir šiai parodai atspausdintų iki šiol nematytų negatyvų iš menininkės archyvo.

 

Veronika Šleivytė gimė 1906 m. gruodžio 6 d. Antašavoje, Kupiškio r., užaugo netoli esančiame Viktariškių kaime, gyveno ir dirbo Kaune, ten ir mirė 1998 m. balandžio 21 d., palaidota Antašavos kapinėse. Fotografijos dokumentuoja jos gyvenimą šiose dviejose Lietuvos vietose, virsmą iš Rusijos imperijos pakraščio bežemių valstiečių dukters į menininkę, Lietuvos moterų dailininkių draugijos pirmininkę nepriklausomybę atgavusios šalies laikinojoje sostinėje, o paskui – į gėles tapančią sovietinę dailininkę keistuolę.

 

V. Šleivytės fotografijos šiandien mus domina ir kaip meninis palikimas, ir kaip jos vaidmenis – dukters, sesers, dailininkės, visuomenininkės, pedagogės, mylimosios – liudijantys dokumentai. Ypač svarbi parodos dalis – fotografijos, fiksuojančios V. Šleivytės meilę moterims ir kuriančios LGBTQ+ bendruomenės istoriją.

 

Pati menininkė fotoarchyvą kruopščiai sutvarkė ir perdavė Kupiškio etnografijos muziejui kartu su draugų ir mylimųjų laiškais, eskizais, užrašais ir paveikslais. Visa tai pasitelkdamos kuratorės rekonstruoja V. Šleivytės gyvenimą, mėgina įsivaizduoti, kokia ji buvo. Įvaizdį papildo ne tik jos pačios daiktai, bet ir šiuolaikinės menininkės Eglės Ridikaitės (1966 m. ji gimė Kupiškyje) specialiai šiai parodai sukurtas kūrinys interpretuojant fotografijose aptinkamą interjero motyvą. Taip pat, remiantis dokumentais, atkuriama beveik visa V. Šleivytės ekspozicija 1933 m. Lietuvos fotomėgėjų sąjungos parodoje.

 

Fotografija V. Šleivytei buvo komunikacijos priemonė. Atspausdinusi nuotraukas kaip atvirlaiškius ji ką nors užrašydavo nugarėlėje ir siųsdavo artimiesiems. „Kartais Vėra taip atrodo“ – vienas tokių įrašų. Jis liudija autorės savistabą ir primena apie būsenų laikinumą, laisvę nepastovumui ir tai, kad fotografijos yra tik regimybės, kurioms viskas suvaidinta.

 

 

Parodos kuratorės: Milda Dainovskytė ir Agnė Narušytė

Parodos architektas Vladas Suncovas

Parodos architektūros įgyvendinimo koordinatorius Mindaugas Reklaitis

Parodos dizainerė Eglė Ruibytė

Projekto vadovė Giedrė Zuozienė

Projekto koordinatorė Lolita Jablonskienė

Tekstų autorės: Agnė Narušytė, Milda Dainovskytė, Ieva Burbaitė, Laima Kreivytė

Parodoje eksponuojamas Eglės Ridikaitės kūrinys

 

Organizatoriai: Kupiškio etnografijos muziejus ir LNDM NDG

Partneriai: UAB Surikatos, Lietuvos fotomenininkų sąjunga

Kūrinius parodai skolino: Kupiškio etnografijos muziejus ir Lietuvos fotomenininkų sąjunga

 

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Kupiškio rajono savivaldybė

Informacinis rėmėjas: artnews.lt, echogonewrong.com

Rėmėjai: UAB „Kupiškėnų mintys“, Foto ProCentras

 

Ypatinga padėka: Vadimui Šamkovui, Mindaugui Reklaičiui, Julijai Česnulaitytei

​

Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius
www.ndg.lt