„Išjudinti vaizdai“ – renginių ciklas LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje kvies pažvelgti į VDA Fotografijos, animacijos ir medijų meno katedros archyvą

2024 m. rugsėjo 6–20 d.

LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje vyks Vilniaus dailės akademijos (VDA) Fotografijos, animacijos ir medijų meno (FAMM) katedros organizuojamas renginių ciklas „Išjudinti vaizdai: trys judančio vaizdo dešimtmečiai“, kuriuo siekiama paskatinti išsamesnius judančio vaizdo tyrimus Lietuvoje.

„VDA Fotografijos, animacijos ir medijų meno katedra nuo pat jos įkūrimo yra vienas stipriausių Lietuvos šiuolaikinio meno lauko variklių. Pristatydami ir apmąstydami katedros dėstytojų ir studentų darbus LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje, papildome čia eksponuojamo Lietuvos meno peizažą svarbiais vardais ir reikšmingais kūriniais. Tikimės smalsaus lankytojų žvilgsnio ir dėmesio lietuviškiems medijų meno eksperimentams“, – teigia šios galerijos direktorė dr. Lolita Jablonskienė.

Nacionalinė dailės galerija, rengdama grupines parodas, retrospektyvas, filmų peržiūras ir kitus renginius, glaudžiai bendradarbiauja su VDA FAMM katedra, pristato dėstytojų ir absolventų kūrinius. Tai svarų indėlį į šiandienos meno procesus įnešantys veikėjai, kurių veiklą LNDM stebi ir analizuoja savo kasdienėje veikloje. Renginių ciklas „Išjudinti vaizdai: trys judančio vaizdo dešimtmečiai“ išplečia ilgalaikę NDG vykdomą Lietuvos šiuolaikinio meno viešinimo ir populiarinimo programą.

Plakatas — VDA Vaizdo studijos videoperžiūros plakato fragmentas, 1996 m.

Judantis vaizdas VDA FAMM katedros ištakose

Vilniaus dailės akademiją galima laikyti menininkų kuriamo judančio vaizdo lopšiu Lietuvoje. Čia studijavo eksperimentų videomeno srityje pirmeiviai, o galimybes šiai kūrybinei raiškai vystyti(s) sudarė 1994 m. įkurta Vaizdo studija. Ši studija ir jos pagrindu 1996 m. pradėta Fotografijos ir videomeno studijų programa bei po metų tuo pačiu pavadinimu įsteigta katedra suteikė prieigą prie tuo metu sunkiai prieinamų, brangių vaizdo technologijų. Įsitvirtinusiame pasakojime apie Lietuvos meno raidą beveik neminimas (o gal net neįsisąmonintas) faktas, kad tai ne tik atvėrė naujus kūrybos kelius, bet ir sudarė galimybę moterims kaip lygiavertėms dalyvėms įsilieti į tuometinius meno procesus, kuriuose šiuolaikiškumas imtas sieti su naujomis medijomis bei judančiu vaizdu.

Žodžiai „medijos“ ir „medijų menas“ studijų programos pavadinime atsirado jau tada, kai tokie terminai Lietuvoje plačiau dar nebuvo vartojami. Judančio vaizdo raidos požiūriu reikšminga ir tai, kad jau daugiau nei porą dešimtmečių katedroje kuriama animacija taip pat suprantama kaip medija išplėstiniame lauke – tokia nuostata Lietuvoje išskirtinė, nes animaciją tradiciškai įprasta sieti tik su kinu.

Kapsulė — Kadras iš Julijaus Balčikonio videokūrinio „Kapsulė“, 2007 m.

Videomeno, eksperimentinio kino ir animacijos retrospektyva

Projektu „Išjudinti vaizdai“ atveriamas VDA FAMM katedros archyvas – jo pagrindu videomeno, animacijos, medijų meno ir eksperimentinio kino tyrėjai parengė pranešimus ir sudarė temines judančio vaizdo kūrinių programas šešių renginių ciklui Nacionalinėje dailės galerijoje.

Rugsėjo 6 d. renginių programa prasidės Gintaro Šepučio – vieno iš videomeno Lietuvoje pradininkų, Vaizdo studijos steigėjų ir buvusių katedros dėstytojų – pasirodymu. 30-ųjų Vaizdo studijos įkūrimo metinių proga jis kviečia į performatyvią užstalę – pamatyti ankstyvuosius videomeno darbus ir susitikti su tais, kurie savo kūryba prisidėjo prie studijos sėkmės.

Menininkė, kuratorė, judančio vaizdo tyrėja Gerda Paliušytė ketina apžvelgti videotechnologijų, abstrakcijos ir dokumentalumo raidą Lietuvos videomene, pristatydama vaizdo programą, sudarytą daugiausia iš VDA FAMM katedroje sukurtų darbų.

VDA absolventų kūrybinis palikimas domina ir Jurijų Dobriakovą – šiuolaikinės kultūros tyrėją ir kuratorių, tačiau jis kviečia patyrinėti ekrano plokštumos ribas peržengiančių interaktyvių, įvietintų ir procesualių medijų meno kūrinių videodokumentaciją.

Dokumentalumo klausimai aktualūs Natalijai Arlauskaitei – kelių monografijų autorei, kino, fotografijos ir vizualumo tyrėjai. Pasitelkusi animaciją išplėstiniame lauke, ji gilinasi į privačių santykių, socialinių problemų ir istorijos apmąstymo pasakojimus, gimstančius sąveikaujant animacijai ir fotografiniam dokumentui.

Menininkė, kuratorė, katedros absolventė Aurelija Maknytė per suasmenintą santykį apmąsto ekraną (-us), pasitelkusi patirtis ir kūrinius, išplečiančius jo (-ų) supratimo ribas.

VDA meno doktorantas, filmų kūrėjas ir edukatorius Miklós (Miki) Ambrózy aptars eksperimentinio kino kontekstą Lietuvoje ir kvies diskutuoti apie dabartinę šio meno lauko praktikų bendruomenių situaciją.

Projekto metu NDG hole instaliuotų kompiuterių ekranuose bus galima peržiūrėti 1996–2023 m. judančio vaizdo rinktinių retrospektyvą iš VDA FAMM katedros, „Meno avilio“ bei NDG archyvų (rinktinių sudarytojai: Arturas Bukauskas, Eglė Davidavičė, Jurijus Dobriakovas, Anders Härm, Audrius Mickevičius, Gerda Paliušytė, Irma Stanaitytė-Bazienė, Simonas Tarvydas, Gintaras Šeputis, Gintarė Valevičiūtė-Brazauskienė, Sonata Žalneravičiūtė).