Gruodžio mėnesio nemokamo muziejų lankymo sekmadienio programa
2024 m. gruodžio 29 d.
Jau šį sekmadienį, gruodžio 29 d., Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) pakvies lankytojus nemokamai apsilankyti muziejaus padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir turiningai praleisti savaitgalį.
Nemokamo muziejų lankymo sekmadienį sostinės padalinių lankytojai turės galimybę pamatyti dvi naujas parodas: „Juslės ir jausmai“ LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje ir „Geležinis Vilnius“ LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Pajūrio gyventojai ir svečiai kviečiami pamatyti naujausią LNDM Prano Domšaičio galerijos parodą „Priartintas peizažas. XVI–XIX a. Vakarų Europos meistrų grafika iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių“ ir aplankyti kitus LNDM pajūrio padalinius – LNDM Palangos gintaro muziejų, LNDM Laikrodžių muziejų.
Muziejaus lankytojai kviečiami prisidėti prie Ukrainos menininkės Marijos Prymačenko kūrinių restauravimo – pervesti į sąskaitą pasirinktą sumą. Lėšos bus panaudotos šiuo metu LNDM Prano Gudyno restauravimo centre tiriamų dailininkės darbų restauravimui.
LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje – 500 metų trukę meniniai bandymai įamžinti jusles ir jausmus
LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta paroda „Juslės ir jausmai“. Pojūčių ir emocijų raiškai skirtoje parodoje eksponuojami XVI a.–XX a. pr. vaizduojamosios ar taikomosios dailės kūriniai, mąstytojus ir dailininkus įkvėpusi naujųjų laikų filosofų ir mokslininkų literatūra, siekusi ištirti, pažinti, klasifikuoti sielos aistras ir kūno jutimus.
Parodos kuratorės Gabija Kasparavičiutė-Kaminskienė ir Joana Vitkutė, atskleisdamos emocijų raiškos dailėje raidą, atkreipia dėmesį ir į šių dienų kontekstą: remdamosi psichologų įžvalgomis, akcentuoja svarbą priimti visus savo jausmus, o prireikus nedvejojant kreiptis pagalbos ir nuolatos rūpintis savo emocine sveikata. Atpažinti savo jausmus, sielos poreikius dabarties pasaulio padiktuotoje kasdienėje skuboje gali padėti ir menas. LNDM ir „Mindletic“ vykdytas tyrimas atskleidė, kad lankymasis muziejuose gerina žmonių emocinę savijautą, įkvepia ir skatina kūrybiškumą.
Naujausioji paroda LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje papasakos apie Vilnių per geležį
LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta paroda „Geležinis Vilnius“. Per unikalų miesto istorijos ir šiuolaikinio meno dialogą lankytojams atsiskleis geležies grožis ir svarba. „Geležinis Vilnius“ kvies naujai pažvelgti į geležį – ir kaip į miesto istorijos liudininkę, ir kaip į kūrybos įkvėpimo šaltinį.
Vilniaus įsikūrimas sietinas su geležimi – legendiniu geležinio vilko staugimu kunigaikščio Gedimino sapne, tad, pasak parodos kuratorės, geležis glūdi pačioje sostinės šerdyje. Šis metalas suvaidino svarbų vaidmenį miesto istorijoje – iš jo gaminami ginklai, kryžiai, mažosios architektūros detalės, stogeliai ir turėklai, raktai ir skrynios, kuriamos skulptūros. Nuo plieno iki ketaus ir rūdžių – geležis turi daugybę pavidalų, kuriais reiškiasi miesto erdvėje. O dabar geležis tapo kūrybos medžiaga daugeliui reikšmingų Vilniuje kuriančių menininkų.
Paroda suskirstyta į tris temines dalis: dingusi, nematoma ir įkvepianti geležis. Pirmojoje jų lankytojai turės galimybę susipažinti su fotografų ir tapytojų užfiksuotais nebeegzistuojančiais geležiniais mažosios architektūros objektais. Nematomos geležies parodos skyriuje eksponuojami Vilniaus peizaže išlikę, bet retai gyventojų ir miesto svečių dėmesį patraukiantys geležiniai militaristiniai, architektūriniai, skulptūriniai ir viešųjų erdvių objektai. Paskutinė parodos dalis – įkvepianti geležis – tai meninė geležies ir Vilniaus jungtis, pasireiškianti šiuolaikinių menininkų kūryboje. Parodos erdvėje kartu eksponuojama šiuolaikinė skulptūra iš geležies, grafikos atspaudai nuo Vilniuje rastų geležinių objektų, vėtrungių, stogelių, vartų ir balkonų fotografijos iš istorinio Vilniaus, projektai miestui, kurie taip ir nebuvo įgyvendinti.
Naujoje parodoje „Priartintas peizažas“ LNDM Prano Domšaičio galerijoje – Vakarų Europos meistrų grafika
LNDM Prano Domšaičio galerija kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į naują parodą „Priartintas peizažas. XVI–XIX a. Vakarų Europos meistrų grafika iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių“ . Lankytojai parodoje artimiau pažins kultūrinį peizažo fenomeną ir skirtingas grafikos technikas. Dr. Jolitos Liškevičienės ir Ilonos Mažeikienės kuruota paroda 2023 m. pavasarį buvo eksponuojama LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje, kur sulaukė itin didelio susidomėjimo.
Eksponatai parodoje suskirstyti į keturias temas: „Simbolių peizažas“, „Atidus žvilgsnis: langas į gamtą“, „Peizažo ilgesys“, „Urbanistinis kraštovaizdis: nuo topografijos prie vizijos“. Jos atskleidžia vis kitas peizažo reprezentacijas senųjų meistrų graviūrose. Kūrinių autoriai – garsieji Nyderlandų, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos raižytojai (Claude Lorrain, Gaspard Poussin, Giovanni Battista Piranesi ar Canaletto), kurių itin mėgstamos ir paklausios tiražinės graviūros patekdavo į bibliotekų ir grafikos kabinetų kolekcijas.
Kupina įspūdžių nemokamo sekmadienio programa laukia šiuose Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padaliniuose:
Vilniaus paveikslų galerijoje:
„Senieji meistrai iš Ukrainos muziejų. Lvivo nacionalinė Boryso Voznyckio dailės galerija“
Nacionalinėje dailės galerijoje:
„Pranas Domšaitis (1880-1965). Jos / jo figūra“
„David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“
Nuolatinė XX a. II pusės – XXI a. Lietuvos dailės ekspozicija
Radvilų rūmų dailės muziejuje:
„NSRD: informacija apie transformuotą situaciją“
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje:
„Eglė Čėjauskaitė-Gintalė. Ujei“
Vytauto Kasiulio dailės muziejuje:
„Jurgio Mikševičiaus pasauliai“
„Marc Chagall. Gimtinės ilgesys. Keramika ir gobelenai“
Nuolatinė gintaro ekspozicija „Nuo gintaro susidarymo iki unikalių šiuolaikinių gintaro dirbinių“
Prano Domšaičio galerijoje, Klaipėdoje:
„Kazės Zimblytės abstrakcijos: tarp nuotaikų ir pasaulio“
Atnaujinta nuolatinė Prano Domšaičio kūrybos ekspozicija „Visada kelyje“
Laikrodžių muziejuje, Klaipėdoje:
„Laikrodžių konstrukcijų istorija ir laikrodžių formų raida nuo renesanso stiliaus iki moderno“