Grafika

Apie ryškiausius užsienio šalių grafikos rinkinio eksponatus – Ilona Mažeikienė

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkiniuose saugoma viena didžiausių (12 000) retų XVI–XXI a. užsienio grafikų kūrinių kolekcija, atspindinti šios dailės rūšies raidą ir stilių kaitą. Renesanso, baroko, manierizmo, neostilių, akademizmo, realizmo, romantizmo, modernių grafikos krypčių kūrėjai ir jų meninis palikimas suskirstytas regioninėmis mokyklomis. Rinkinio aukso fondui priskiriama daugiau nei 3000 grafikos kūrinių.

 

Tik nedidelė šios gausios ir vertingos kolekcijos dalis yra pristatyta muziejaus lankytojams.

 

 

XVI a. Vokietijos ir Nyderlandų graviūros meistrai drąsiai ėmėsi naujų temų, jų kūriniai pasižymėjo aukštu profesiniu lygiu ir išlavintu skoniu. Vario ir medžio graviūros žadino darnos ir grožio ilgesį, skleidė Renesanso dvasią.

 

 

XVI–XVIII a. Flandrijos ir Nyderlandų grafikos meistrai scenas iš Šventojo Rašto vaizdavo kasdienio gyvenimo stiliumi. Bibliniai personažai ir šventieji dažnai primena įprastus didikus, valstiečius, miestiečius. Grafikai ėmė reprodukuoti garsių tapytojų drobes, neretai atlikimo meistryste ne tik prilygdami, bet ir pranokdami pasirinktus autoritetus. Prie tapytojų dirbtuvių sparčiai steigėsi ir regioninės grafikos mokyklos, siekiančios ištobulinti graverio amato meistrystę. Tai tapo paskata plėtoti grafikos technologijas.

 

XVII a. Prancūzijos grafikos meistrai daug eksperimentavo, ieškojo piešinio ir linijos išraiškos galimybių. Raižytojai pirmieji savo kūriniuose pademonstravo idiosinkretinę štrichavimo techniką, kuria buvo sukuriama trimatė optinė iliuzija vien kaitaliojant linijos storį ir pasirinktą intensyvumą.

 

Reikšmingas XVIII–XIX a. anglų grafikų indėlis į šios disciplinos populiarinimą. Anglų mokyklos meistrai siekė kuo glaudesnės grafikos ir tapybos išraiškos galimybių sąveikos. Spalvinių tapybos efektų atsiradimas grafikos lakštuose tapo svarbia estampų patrauklumo priežastimi šios meno rūšies kūrinių mėgėjams, aistringai kolekcionavusiems grafikos kūrinius savo namų bibliotekose.

 

Kinijos ir Japonijos grafiką LNDM rinkiniuose reprezentuoja tiek garsūs autoriai, tiek mažiau žinomi kūrėjai, savo mene sujungę tradicines pamatines Rytų šalių religijos ir kultūros vertybes su moderniu šių laikų  požiūriu.

 

XX a. vidurio Europos grafikų akiratyje – skausmingos socialinės nelygybės, karo ir dehumanizacijos temos, išreikštos įtaigiomis niūriomis asmeninėmis refleksijomis, savotišku protestu prieš bet kokį neteisingumą. XX a. pirmojoje pusėje greta abstrakčiosios raiškos radosi ir naujasis figūrinis vaizdavimas.

 

XX a. pabaigos grafikos panoramoje regioniniai raidos skirtumai niveliuojasi, nėra taip ryškiai pastebimi, nors atskiri jos elementai, žinoma, išlieka. Šio laikotarpio menininkams svarbiau susitelkti į  asmeninį santykį su medžiaga, kurti nuoširdų, savitą, originalų pasakojimą.