Geležinis Vilnius
2024 m. gruodžio 13 d. – 2025 m. kovo 16 d.
Vilnius ir geležis susiję daugybe gijų. Vilnius juk prasidėjo nuo geležies – tiksliau, nuo geležinio vilko staugimo Gedimino sapne. Taigi, geležis glūdi jau pačioje Vilniaus šerdyje, jo pamate. Įsivaizduojama, legendinė, bet vis tiek geležis. Ji atliko svarbų vaidmenį Vilniaus istorijoje gynybiniu aspektu, figūravo mieste nuo pat jo įkūrimo ir išliko nepaprastai svarbi iki šių dienų. „Geležinis Vilnius“ pasakoja apie Lietuvos sostinę… per geležį. Tai metalas, iš kurio gaminami ginklai ir kryžiai, mažosios architektūros detalės, stogeliai ir turėklai, raktai ir skrynios, kuriamos skulptūros. Nuo plieno iki ketaus ir rūdžių – geležis turi daugybę pavidalų, kuriais reiškiasi miesto erdvėje. Tačiau lietuviškai savimonei geležis yra tam tikra prasme svetima ir dažnai lieka mąstymo ir matymo lauko periferijoje. „Geležinis Vilnius“ kviečia pakeisti mūsų žvilgsnio fokusą ir atkreipti dėmesį į geležį mieste, pasinerti į Vilniaus praeitį – nustebsime, kokiais būdais geležis gali būti susijusi su istorija, kultūra ir šiuolaikiniu menu.
Parodoje – trys pagrindiniai aspektai: dingusi geležis – fotografų ir tapytojų užfiksuoti nebeegzistuojantys geležiniai mažosios architektūros objektai, nematoma geležis – Vilniaus peizaže išlikę, bet retai dėmesį patraukiantys geležiniai militaristiniai, architektūriniai, skulptūriniai bei viešųjų erdvių objektai, įkvepianti geležis – tai meninė geležies ir Vilniaus jungtis, pasireiškianti šiuolaikinių menininkų kūryboje. Visi jie susipina tarpusavyje, sudarydami vientisą lauką, kuriame šiuolaikinio meno kūriniai atrodo kaip istoriniai artefaktai, o geležiniai daiktai ir objektai savo formomis nenusileidžia meno kūriniams. Šiame meniniame lauke – šiuolaikinė skulptūra iš geležies, grafikos atspaudai nuo Vilniuje rastų geležinių objektų, tapyti Vilniaus balkonai. Ir vėtrungių, stogelių, vartų fotografijos iš istorinio Vilniaus. Ir projektai miestui, kurie taip ir nebuvo įgyvendinti. Geležis čia – nebe pagalbinis, o pagrindinis elementas. Militaristinės, gynybinės, skulptūrinės, architektūrinės istorijos pinasi į vieną pasakojimą, kuriame vis dar girdėti anas tolimas geležinio vilko staugimo aidas.
Kuratorė Jurgita Ludavičienė
Dalyviai:
Ramūnas Alminas, Konstantinas Balzukevičius, Mečislovas Bulaka, Janas Bułhakas, Rafaelis Chvolesas, Vladas Drėma, Matas Dūda, Nerijus Erminas, Stanisławas Filibertas Fleury՚is, Johanas Hiksa, Alfred Holler, Juozas Kėdainis, Eglė Kuckaitė, Eimantas Ludavičius, Antanas Miežanskas, Rimantas Milkintas, Mindaugas Navakas, Remigijus Pačėsa, Rafal Piesliak, Vita Pukštaitė-Bružė, Eglė Ridikaitė, Liudvikas Ruikas, Roblin, Biruta Stulgaitė, Ričardas Šileika, Vladas Urbanavičius, Teodoras Kazimieras Valaitis
Parodoje eksponuojami kūriniai iš LNDM, LNM, Šiaulių „Aušros“ muziejaus fondų, „Tartle“ kolekcijos, Lietuvos Fotomenininkų sąjungos rinkinių, privačių kolekcijų ir menininkams priklausantys darbai.
- Įsigykite el. bilietą į šią parodą
- Užsisakykite ekskursiją tel. +370 5 212 1813, +370 5 262 8080
- Suplanuokite savo apsilankymą LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje
Arsenalo g. 3A, LT-01100 Vilnius
Tel. +370 5 262 8080, +370 5 212 1813
El. p. tddm@lndm.lt
Muziejus pritaikytas asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų
