Dizaino dokumentika – trumpametražiai pasakojimai apie šiuolaikinį lietuvišką dizainą
2021 m. spalio 6 d. – lapkričio 17 d.
Kiek yra dizaino kategorijų ir kokia yra šiuolaikinio lietuviško dizaino „sudėtis“? Ar egzistuoja lietuviškas dizaino identitetas ir jei taip, koks jis? Kokia geriausia dizaino edukacijos forma Lietuvoje? Naujausiame projekte „Dizaino dokumentika – trumpametražiai pasakojimai apie šiuolaikinį lietuvišką dizainą“ į klausimus bando atsakyti „Lietuvos Dizaino forumas“ bei dizaino sektoriaus atstovai.
Šis projektas yra skirtas dokumentuoti šiuolaikinį dizainą, praveriant įprastai uždaras dizainerių kūrybinės virtuvės duris. Dokumentikoje Lietuvos dizaino atstovai bei studijos dalinasi kūrybos procesu, patirtimi, mintimis apie Lietuvos dizaino sektorių, pagrindiniais iššūkiais, ir įkvėpimu jaunajai kartai. Siekiama, kad šių vaizdo įrašų visuma atskleistų šiuolaikinio lietuviško dizaino kultūrą ir taptų vertinga laikmečio kūrybinio paveldo dokumentacija bei turtingu šaltiniu šalies dizaino identiteto sampratos formavimui ir tolimesniems šio lauko moksliniams tyrinėjimams.
Dizaino dokumentiką, apie pasižymėjusius dizainerius, sudaro 11 trumpo metro epizodų, kurie yra papildomi atskiru, įvadiniu, vaizdo įrašu. Pastarajame dizaino sektoriaus atstovai kalba apie lietuviško dizaino identitetą, reikiamus pokyčius, siekiant vienyti dizaino sektorių bei kartu vystyti bendrą dizaino politiką.
138 – tiek klausimų buvo užduota dokumentikos filmavimo metu. „Visos dokumentikos projekto koordinavimas buvo vienas milžiniškas iššūkis! Kaip sutalpinti šiuolaikinį lietuvišką dizainą ir visą jo sričių visetą į 11 trumpo metro (iki 10 min.) epizodų dokumentiką? Įsivaizduokite, kokios karštos diskusijos kyla pradėjus svarstyti ką ir kaip filmuoti, kokius, išliekamąją vertę turinčius, klausimus užduoti, – pasakoja projekto koordinatorė, dokumentikos režisierė ir menotyrininkė Aistė M. Grajauskaitė. – Džiaugiuosi, kad net ir tokią sudėtingą bei sunkiai aprėpiamą temą kaip lietuviško dizaino identitetas visgi pavyko apsvarstyti itin organiškai. Ir nors rasti bendro atsakymo – kas arba koks yra mūsiškis identitetas – nepavyko, visgi ši dokumentika fantastiškai gerai atskleidžia galimus bendravardiklius bei ne tik iškelia šį, gana profesionalų, klausimą visuomenei, bet ir nutraukia ilgai išlaikytą tylą apie dizaino identitetą ir jo savistabą.“
„Dizaino dokumentikos – trumpametražių pasakojimų apie šiuolaikinį lietuvišką dizainą“ projektą įgyvendinusios „Lietuvos dizaino forumo“ komandos sumanymuose – dar ne viena idėja skirta lietuviško dizaino kūrėjų ir jų idėjų pristatymui. Tikimasi įtraukti dar platesnį ratą dizaino atstovų, menotyrininkų ir kritikų, siekiant apimti dar daugiau temų. Projekto kūrybinė komanda tikisi, kad šis, pirmasis dokumentikos apie lietuvišką dizainą ciklas, taps populiaria ir kokybiška priemone lietuviško dizaino sklaidai Lietuvoje bei užsienyje, atskleidžiant svarbiausius skirtingų krypčių dizainerių kūrybos procesus, o kartu ir tęstine edukacijos apie Lietuvos dizainą forma.
Lietuviško dizaino identitetas – Simonas Tarvydas, Jokūbas Jurgelis, Povilas Daugis, Ugnė Balčiūnaitė, Marija Puipaitė, Jonas Liugaila, Tomas Bartninkas, Justina Muralytė-Kozlovė, Ignas Kozlovas, Evelina Kudabaitė, Julius Bučelis, Gerda Liudvinavičiūtė.
Baldai ir šviestuvai – Simonas Tarvydas (tvaraus dizaino studija „Indi“).
Interjeras – Jokūbas Jurgelis (architektūros studija „2xj“) bei Povilas Žakauskas ir Povilas Daugis (architektūros studija „Heima“).
Koncepcija – Gintarė Černiauskaitė (dizaino studija „Creatus“).
Mados dizainas – Agnė Kuzmickaitė ir Morta Nakaitė .
Leidinys – Ugnė Balčiūnaitė; Drasida Žemaitė ir Adelė Galdikaitė (leidykla „Dvi tylos“), Viktorija Urbonaitė, Viktorija Aprimaitė, Lina Vyšniauskaitė.
Mados aksesuarai – Marija Puipaitė ir Gerda Liudvinavičiūtė (juvelyrikos studija „Celsius273“).
Paslaugų ir socialinis dizainas – Jonas Liugaila ir Deividas Juozulynas (strateginio dizaino agentūra „Critical“).
Industrinio ir interjero produktų dizainas – Julius Bučelis ir Evelina Kudabaitė.
Vizualinis identitetas – Tomas Bartninkas (kūrybinė agentūra „Truth.“), Ignas Kozlovas ir Justina Muralytė-Kozlovė (dizaino agentūra „Folk“).
Judančios grafikos dizainas – Otilija Morozaitė ir Dovilė Macijauskaitė.
Projekto kūrybinė komanda: Gabija Vanagė (projekto vadovė ir iniciatorė), Aistė M. Grajauskaitė (projekto koordinatorė), Gediminas Struckas (prodiuseris), Mikas Zabulionis (operatorius ir vaizdo režisierius; postprodukcija), Simona Žutautaitė (fotografė), Aušra Jankauskaitė (vertėja), Lina Šiškutė (vizualinis identitetas).
Projektą finansavo: Lietuvos kultūros taryba.
Projekto iniciatorius ir įgyvendintojas: Lietuvos dizaino forumas.
Pagrindinis informacinis rėmėjas: LRT
Pagrindinis partneris: viešoji įstaiga „Meno genas“ (VoxArt – aktualaus meno platforma).
Kiti projekto partneriai: portalai „Interjeras.lt“, ir „Pilotas.lt“; žurnalas „Centras“.
Parodos lankymas nemokamas iki lapkričio 7 d.
Muziejus prašo lankytojų nuolat dėvėti apsauginę kaukę, dezinfekuoti rankas, išlaikyti ne mažesnį nei 2 metrų atstumą nuo kitų asmenų, atkreipti dėmesį į ant grindų esančias informacines linijas, atsižvelgti į muziejaus darbuotojų prašymus, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Taip pat, esant galimybei, už muziejaus bilietą ir kitas paslaugas prašome atsiskaityti banko kortele. Muziejaus parodas ir ekspozicijas galima lankyti be galimybių paso. Muziejaus renginiuose galimybių pasas būtinas.
Arsenalo g. 3A, LT-01100 Vilnius
Tel. +370 5 262 8080, +370 5 212 1813
El. p. tddm@lndm.lt
Muziejus pritaikytas asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų
