Namas statytas XVI a. 1522 m. jame (greičiausiai viename iš kiemo korpusų) pirmąją spaustuvę įsirengė Pranciškus Skorina ir išspausdino pirmąją LDK teritorijoje knygą – psalmių ir pamokymų rinkinį Mažoji kelionių knygelė (Malaja podorožnaja knižica). 1574 m. name įsikūrė Mamoničių spaustuvė. Iš pradžių jai vadovavo pastato savininkai Luka ir Kuzma Mamoničiai, nuo 1601 m. – Kuzmos sūnus Leonas. 1586 m. spaustuvė gavo Stepono Batoro privilegiją bažnytine slavų, graikų, rusų kalbomis spausdinti religijos ir teisės knygas bei platinti jas Abiejų Tautų Respublikoje be muito. Mamoničiai spausdino knygas stačiatikių bažnyčiai ir mokyklai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės leidinius – Lietuvos Statutą, Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo nuostatus, valdovų įsakus. Mamoničių spaustuvė dirbo iki 1628 m. Vėliau namo rūsiuose ir pirmame aukšte veikė įvairios krautuvės, viršuje butus nuomojosi miestiečiai. Per Antrąjį pasaulinį karą dalis kiemo korpusų sugriauta. 1973 m. namas rekonstruotas, atidengta dalis kadaise kiemą juosusių, o vėliau užmūrytų renesansinių atvirų galerijų. Name veikusioms spaustuvėms atminti 1973 m. kieme pastatyta Vaclovo Krutinio skulptūra „Metraštininkas“. Pastate dirbtuves įsirengė menininkai Algimantas Jonas Kuras ir Algimantas Švėgžda. Pirmame aukšte įsikūrė ir tebeveikia restoranas „Amatininkų užeiga“.