Darius Žiūra. Portretai

2022 m. lapkričio 18 d. – 2023 m. vasario 19 d.

Darius Žiūra. Iš serijos „Portretai“. 2005–2022

Meno laisvė yra absoliuti. Dėl to jis dažnai nepritampa visuomenėje, o menininkai vadovaujasi pačių susikurtomis neginčijamomis taisyklėmis. Dariaus Žiūros (g. 1968 m. Joniškėlyje, gyvena Vilniuje), vieno ryškiausių savo kartos šiuolaikinių Lietuvos menininkų, kūriniai patvirtina šį požiūrį į laisvę ir taisykles mene. Kurdamas portretus, jis mąsto apie laiko tėkmę, įtraukdamas save ir kitus – modelius bei žiūrovus – į stebėjimo ir dalyvavimo, pasikartojimo ir periodiškumo tvarkas.

Šioje parodoje pristatomi keturi reikšmingi D. Žiūros kūriniai, įkūnijantys ir tuo pat metu kvestionuojantys portreto, laiko, vietos ir visuomenės sampratas bei dažną, nors ne visada savanorišką ryšį su istorija ir geopolitika.

„Gustoniai“ (tęsiama nuo 2001 m.) – tai serija, kas trejus metus papildoma nauja dalimi. Kiekvieną dalį sudaro daugybė nebylių 60 sekundžių trukmės videoportretų, vaizduojančių šiam kūriniui pavadinimą suteikusio kaimo gyventojus. Eksponuojamos aštuonios 2001, 2004, 2007, 2010, 2013, 2016, 2019 ir 2022 m. sukurtų filmų projekcijos. Jose atsispindi laiko tėkmė Lietuvos kaime ir tai, kaip videomedijos tobulėjimas veikia portretavimą. Filme „Gustoniai Gustoniuose“ (2019), kuris bus rodomas Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje du kartus, dokumentuojamas festivalis „Gustonių meno dienos“ – pirmasis viešas kultūrinis kaimo renginys, kurį 2018 m. organizavo D. Žiūra, demonstruodamas „Gustonių“ seriją jos veikėjams.

„Portretuose“ (tęsiama nuo 2005 m.) užfiksuota pirmoji Lietuvos gyventojų karta, gimusi po nepriklausomybės atgavimo. 2005 m. D. Žiūra keliavo po Lietuvą ir nufotografavo bei nufilmavo 428 vaikus, daugiausia mergaites, kuriems tuo metu buvo nuo trejų iki penkiolikos metų. Pandemija atidėjo menininko sumanymą pratęsti šį projektą tiksliai po penkiolikos metų, tačiau 2021-22 m. jam pavyko iš naujo aplankyti 220 buvusių modelių, dabar gyvenančių aštuoniose skirtingose šalyse. Tik keli liko kaimuose ir miesteliuose, kuriuose menininkas juos sutiko pirmąsyk. Parodoje eksponuojamą „Portretų“ versiją sudaro dvi fotografijų serijos po 20 atspaudų ir dvi videoserijos po 203 vaizdus. Šis darbas ypač sustiprina ryšį tarp D. Žiūros plėtojamų ilgos trukmės projektų ir tokių kūrinių kaip Paulo Almondo ir Michaelo Aptedo televizijos serialas „Aukštyn“ (Didžioji Britanija, pradėtas 1964 m.) ar Nicholaso Nixono fotografijų serija „Seserys Brown“ (JAV, pradėta 1974 m.), kuriuose taip pat kelis dešimtmečius stebimi tie patys žmonės. Visgi D. Žiūros taikomas metodas yra unikaliai transdiscipliniškas, įtraukiantis įvairius – statiškus ir judančius – parodų salėje rodomus vaizdus.

„Monumentas utopijai“ (2015) pasakoja apie tris jaunuolius, susitikusius 1988-90 m. karinės tarnybos Sovietų Sąjungos Tolimuosiuose Rytuose metu ir svajojusius tapti dailininkais. Viačeslavas Kovalenko tapo akademistinės manieros skulptoriumi Sankt Peterburge (nors dabar su šeima gyvena Italijoje, nepritardamas Rusijos režimui). S. iš Latvijos išvyko į Airiją, kur, būdamas gėjus, galėjo susikurti geresnį gyvenimą. Tik D. Žiūra įsitvirtino „šiuolaikinio meno“ pasaulyje. Ši draugystė apmąstoma instaliacijoje, kurią sudaro V. Kovalenkos sukurta gipsinė skulptūra ir 2 tonos knygų, S. pasisavintų iš knygynų Dubline.

„Videostudija“ (tęsiama nuo 2017 m.) – interaktyvi trijų dalių medijų instaliacija, kritiškai apmąstanti giminingą Andy’io Warholo projektą. Tai vizualinis elgsenos testas ir nuolat kuriama laiko kapsulė. Instaliaciją sudaro studija su automatizuota videokamera, kurioje lankytojas, susipažinęs su kūrinio taisyklėmis, gali nusifilmuoti penkiolikos sekundžių trukmės videoautoportretui, ir besiplečiantis skaitmeninis filmuotos medžiagos archyvas bei nuolat daromi ir parodoje rodomi nauji įrašai, kuriuose susijungia dalyvių ir žiūrovų statusas bei vaidmenys.

Parodos kuratorius Anders Kreuger

Parodos architektas Mindaugas Reklaitis

Dizainerė Laura Grigaliūnaitė

Projekto koordinatorius Giedrius Gulbinas

Projekto partneris LRT

Informacinis rėmėjas „JcDecaux“

Projektą remia: „Exterus“, „Fundermax“

Projektą finansuoja