Cooltūristės. Šešėlių kambarys
2024 m. rugsėjo 5 – spalio 30 d.
Šešėlių kambarys yra tai, kas nutylima, kas lieka paraštėse, užkaboriuose, privačių erdvių tamsoje, blausiuose veidrodžių atspindžiuose. Čia matoma tampa tai, kas nematoma, konstruojamas alternatyvus žvilgsnis – apnuoginantis ir aprengiantis, nekontroliuojantis ir neribojamas absoliutaus žinojimo galios, suvokiantis interpretavimo atsakomybę ir sykiu atviras geismui bei nepažinumui. Tai prieblandos zona – tarp būtojo ir esamojo laiko, tarp to, kas buvo, bet liko neįžodinta, ir to, kas galėjo būti.
Šešėlių kambaryje atveriama erdvė žvilgsniui iš feministinės ir queer perspektyvos, klausimams, kaip moters žvilgsnis susijęs su padėtimi visuomenėje, kas ją apibrėžia ir kaip išsivaduoti iš įsitvirtinusių naratyvų dominavimo. Šį žvilgsnį pasirinkta atspindėti instaliacija, kurios ištakos – vengrų rašytojos Erzsébet Galgóczi autobiografinis romanas apie dviejų žurnalisčių meilės istoriją ir politinę priespaudą po 1956-ųjų. Į anglų kalbą jo pavadinimas išverstas kaip „Another Love“ („Kita meilė“). Pagal jį režisierius Károly Makkas sukūrė filmą „Another Way“ („Kitas žvilgsnis“, 1982). Nepavykus rasti dviejų vengrių aktorių, kurios būtų sutikusios vaidinti, buvo pakviestos dvi garsios lenkų aktorės – Grażyna Szapołowska ir Jadwiga Jankowska, pastaroji apdovanota už geriausią moters vaidmenį Kanų kino festivalyje.
Instaliaciją sudaro vaizdo įrašai ir dvigubi kadrai šviesos rėmeliuose. Kanų festivalio apdovanojimo už geriausią moters vaidmenį Jadwigai Jankowskai vaizde oficiali ceremonija įgauna keisto intymumo, lyg būtų privataus gyvenimo fragmentas. Kiti įrašai susiję su lesbiečių vaizdavimu Makko filme. Jis pasitelkia veidrodį kaip metaforą ir kaip apverstą optiką. Politiškai įkrauta scena nufilmuota per kosmetinį veidrodėlį, projektuojant subjektyvų mylimosios žvilgsnį, o intymi scena stebima per didelį kavinės veidrodį. Veidus ir bučinius stebime netiesiogiai, per atstumą, per atspindžius; fotoaparatas sukuria gličo estetiką, ir vaizdas ima transliuoti savo reikšmes, kurti alternatyvią istoriją nebyliai spinduliuodamas „klaidingo“ geismo spalvas. Atvaizdų neryškumas atspindi trinamas queer istorijas ir pabrėžia binariškumo ribotumą, tai, kaip vis dar sunku ieškoti savo atspindžio heteronormatyvioje visuomenėje.
Kviečiame pasivaikščioti šešėlių pėdsakais, pėdsakais tų, kurių (ne)buvo, kurios buvo nematomos, kurios galėjo būti. Naujai pažvelgus į parodoje eksponuojamus meno kūrinius, galima atrasti ne tik tai, ką jie prisimena, bet ir tai, ką pamiršta, kai nebuvimas tampa toks pats reikšmingas kaip ir buvimas. Pasivaikščiojimas parodoje – ne teminis, linijinis, o trūkinėjantis, punktyru ryškinantis naujai besirandančias reikšmes ir interpretavimo galimybes, sekantis pamirštų dalykų pėdsakais fiksuojant akimirkas, kai pripažinti šedevrai ir nusistovėję naratyvai laikinai praranda savo simbolinę galią. Tai sykiu ir kvietimas atsiimti tai, kas mums visuomet priklausė – mūsų mintys ir kūnai, mūsų atvaizdai ir atspindžiai. Panirti į šešėlių kambario tamsą, stebėti, kaip it ryškalų vonelėje gimsta nauji prasmių kontūrai, kaip ant sienų skleidžiasi melancholiškas šešėlių grožis.
Cooltūristės
6 šviesdėžės
„Bučinys“ („The Kiss“), 2012, vaizdo įrašas, 4,03 sek.
„Veidrodis“ („The Mirror“), 2012, vaizdo įrašas, 1,06 sek.
„Kitas žvilgsnis“ („Another Way“), 2012, vaizdo įrašas, 0,32 sek.
Kuratorė Monika Kalinauskaitė
Koordinatorius Nojus Kiznis
Ekspozicinio baldo autorius Vytautas Gečas
Vilniaus g. 24, LT-01402 Vilnius
+370 5 250 5824
radvilu.rumai@lndm.lt
