Baltijos regiono aktualijos: atminties institucijų vaidmuo karinių konfliktų akivaizdoje

LNDM generalinis direktorius Arūnas Gelūnas
LNDM generalinis direktorius Arūnas Gelūnas. Gintarės Grigėnaitės nuotr.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas dalyvauja tarptautinėje konferencijoje „Posūkio taškai: vertybės ir konfliktuojančios ateitys Baltijos šalyse“, kuri vyksta birželio 15–17 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU).

 

Konferencijos dalyviai iš viso pasaulio aptars, kokį vaidmenį vykstant karui Ukrainoje atliko Baltijos regiono šalys, susitapatinusios su ukrainiečiais ir jų skausmu. Kels kausimus, kaip padėti muziejams skubiai reaguoti į ekstremalias situacijas, kai meno kūriniai yra suniokojami, kokį vaidmenį šiandien Europoje atlieka Baltijos regionas, esantis žemyno pakraštyje ir nuolat išgyvenantis neramumus.

 

Kas dvejus metus rengiama konferencija, skirta Baltijos regiono moksliniams tyrimams Europoje, suburia šimtus akademikų iš viso pasaulio, tyrinėjančių įvairius šiai žemyno daliai aktualius klausimus. Organizatoriai teigia, kad Baltijos regionas šiandien susiduria su vis didesne nežinomybe ir nestabilumu – tačiau, tuo pat metu, ir su vis didesnėmis galimybėmis bei augančiu vaidmeniu Europoje, ypač pasisakant moraliniais klausimais ir karo Ukrainoje kontekste.

 

„Turiningoje, intensyvioje trijų dienų programoje – daugiau nei šimtas ekspertinių ir apskritojo stalo diskusijų, knygų pristatymų įvairiomis temomis. Pranešėjai aptars svarbiausius pasiekimus Baltijos regiono tyrimuose ir šiuo metu aktualiausius, opiausius klausimus. Nemažai pranešimų bus skirta karui Ukrainoje, kadangi ši tema susilaukia daugiausiai dėmesio skirtingose mokslo srityse. Konferencijos metu vyks ir nemažai papildomų renginių, taip pat ir kultūrinių. Kaunas vis dar išsaugojo kultūrinę aurą po 2022-ųjų, kai miestas turėjo garbę tapti Europos kultūros sostine. Tikiu, kad ir dabar visi apsilankiusieji čia ras jiems patinkančių veiklų – tiek akademinių, tiek kultūrinių“, – pasakoja konferencijos organizatorė, VDU profesorė ir Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ institucinė koordinatorė Ineta Dabašinskienė.

 

Renginyje pranešimus skaitys, diskusijose dalyvaus šimtai mokslininkų, ekspertų iš įvairių Europos ir pasaulio šalių – JAV, D. Britanijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos, Švedijos, Suomijos, Kroatijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos ir daugybės kitų. Vieną iš plenarinių pranešimų skaitys Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius, buvęs LR kultūros ministras dr. Arūnas Gelūnas.

 

Pasak A. Gelūno, 2022-ųjų vasario 24 dieną prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje, pasidarė akivaizdu, jog karas vyksta ne tik dėl teritorijos ir žmonių gyvybių, bet ir dėl kultūrinės bei istorinės atminties, priešui siekiant pavaizduoti Ukrainą kaip viso labo necivilizuotą Rusijos provinciją. Daugybė bažnyčių buvo sunaikinta, muziejai – užimti ir ištuštinti, svarbios Ukrainos meno kolekcijos buvo nusiaubtos arba pavogtos ir išvežtos į Rusiją, pavyzdžiui, 15 tūkst. Chersono muziejaus eksponatų.

 

„Vykstant ginkluotiems konfliktams, karui dėl „teisės išlikti civilizuotiems“, kokius naujus vaidmenis galėtų prisiimti atminties institucijos? Ar gali muziejai, kurie paprastai planuoja savo veiklą gerokai iš anksto, skubiai sureaguoti į tokias ekstremalias situacijas? Kaip bendradarbiauja Ukrainos ir Lietuvos muziejai, ir kokias visiškai naujas strategijas jie galėtų taikyti kaip pagalbos, užuovėjos ir antipropagandos vietos?“, – savo pranešimo temą pristato Arūnas Gelūnas.

 

Kitą konferencijos plenarinį pranešimą, kuris bus skirtas valstybių tapatybės klausimui, skaitys Georgia Gwinett koledžo (JAV) profesorė Dovilė Budrytė.

 

„2022 m. Baltijos šalys patyrė svetimo skausmo išgyvenimą, susitapatinimą su Ukraina: buvo sukurta bendra tapatybė, pradėtas karas su Rusija namuose. Šitaip Baltijos valstybės įgijo daugiau galios ir nepriklausomybės, jų pradėjo klausytis transatlantinė bendruomenė. Kaip argumentavo danų politologė Maria Mälksoo, tai tapo tam tikru dekolonizacijos momentu. Kita vertus, šie susitapatinimo procesai nepalietė visų ir išryškino naujas skirtis – tiek namuose, tiek tarptautiniuose santykiuose“, – pažymi D. Budrytė.

 

Konferencijos programa